Buvusi jaunųjų žurnalistų kursų mokinė Laura Čiginskaitė – apie Vilniuje veikiančią alytiškio dailininko Beno Jenčiaus parodą. Laura – Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės trečiakursė

Skambantys potėpiai

Balandžio 8 dieną Vilniuje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose, atidaryta Alytuje gyvenančio dailininko Benjamino Jenčiaus akvarelių paroda „Metamorfozės“. Pats autorius sako negalintis dailės atskirti nuo muzikos, būtent todėl parodos atidarymas buvo lydimas klasikinės muzikos garsų.

„Buvau susapnavęs, ką sakysiu, tačiau pabudau ir pamiršau“, – kaip jau įprasta apie savo darbus per parodos atidarymą nedaugžodžiavo dailininkas B.Jenčius.

Eksponuojama tik nedidelė dalis autoriaus sukurtų darbų. Dauguma parodos lankytojus pasitinkančių kūrinių susiję su prieš kelerius metus vykdytu projektu „Čiurlionio kelias“. Jo metu B.Jenčiaus akvarelės kartu su Alytaus muzikos sekstetu buvo pristatytos Varšuvoje, Sankt Peterburge ir Druskininkuose, sekant M.K.Čiurlionio keliais. Pats dailininkas, kalbėdamas apie parodą sudarančią kolekciją, iš visų kūrinių išskiria triptiką, kuris, pasak jo, jau perėjęs rimtą patikrą ir buvo rodytas tarptautinėje Kauno bienalėje.

B.Jenčiaus akvarelinėse ekspresinėse abstrakcijose telpa daug emocijų, o potėpiai skamba lyg muzikos ritmu. Tai puikiai iliustruoja Brigitos Jurkonytės, ansamblio „Symphens“ vadovės, pasakyta mintis, kad, vos pirmą kartą pamačiusi paveikslus, su pianiste Diana Kislovska iškart galėjo pasakyti, kokie kūriniai skambės per parodos atidarymą, nes paveikslų perteikiama nuotaika labai stipri.

Galima paprastai paaiškinti tokį ypatingą paveikslų ryšį su muzika – dažniausiai ji lydi dailininko kūrybos procesą.

„Tapyba man asocijuojasi su muzika. Tie patys dėsniai: preliudija, tema, kulminacija, finalas. Labai svarbu atsirinkti svarbiausius dalykus, jausti erdvės, tono, spalvos santykius, visa tai harmoningai įlieti į paveikslo erdvę. Kai visa tai pavyksta, pajunti palaimą. Girdėti matomą ir matyti girdimą, būti visame visados, nesvarstant būties laikinumo“, – dar prieš parodos atidarymą B.Jenčius jos kuratorei Onai Židonytei taip apibūdino dailės santykį su muzika.

Paklaustas, kokie kūriniai skamba tapant, dailininkas negalėjo išskirti vieno, tačiau jam artimas tiek Wolfgangas Amadeus Mozartas, tiek populiarioji muzika, pavyzdžiui, „Led Zeppelin“. Kita vertus, kartais kūryba gimsta ir tyloje.

Kitas B.Jenčiaus kūrybos išskirtinumas – puikiai įvaldyta liejimo technika. Tam įtakos, pasak dailininko, turėjo geri mokytojai.

„Dar besimokydamas Šiaulių pedagoginiame dailės fakultete kas savaitgalį veždavau savo darbus susuktus į ritinius senam bičiuliui, mokytojui, nors jis nebuvo baigęs jokių oficialių mokslų, bet  dalyvaudavo dailininkų akvarelistų kursuose. Jo dėka aš išmokau liejimo ant šlapio technikos, kuri tuo metu, maždaug 1968–1970 metais, dar buvo naujovė, nes nedaug kas liejo akvarele. Tada aš pamėgau šią techniką, atsirado patirtis, išradau keletą būdų, o tai lyg ginklų arsenalas, nors dirbdamas apie tai pamiršti, paprasčiausiai jais naudojiesi.“

Kūrybos šaltinį dalininkas įvardija paprastai: „Gyvenimas. Įtakos turi daug kas, sunku kažką išskirti. Dažniausiai įvairūs pamatyti ar išgirsti fragmentai. Niekada apie tai nesusimąstau, tai tiesiog ateina.“

B.Jenčius neslepia – ateities planų turi, ir netgi labai rimtų, tačiau pagrindinis planas –  gyventi, kurti ir būti gyvam. 

Parodą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose galima pamatyti iki balandžio 18 dienos.

 

 Laura Čiginskaitė

 

Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.

Recommended Articles

Facebook