Menu

Festivalis Italijoje išliks ilgam atmintyje

Kiekvieną vasarą Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ dalyviai su vadovais Rima ir Leonidu Moisejenkais bei choreografe Dalia Romanova vyksta  į  tarptautinį folkloro festivalį užsienyje. Per 32 metus aplankytos 26 šalys, dalyvauta 47-iuose folkloro festivaliuose. Pasiūlymų dalyvauti gauname daug, tad belieka pasirinkti kur nebūta, kur geresnės sąlygos, kur daugiau kolektyvų dalyvauja. Šios vasaros kryptis – Montecatini miestas centrinėje Italijos dalyje, Toskanoje, Toskanos‑Emilijos Apeninų kalnų pietinėje papėdėje, į šiaurės vakarus nuo Florencijos. Mieste gyvena 21 600 gyventojų (2009). Montecatini – tarptautinės reikšmės balneologijos kurortas, kuriame yra šiltosios (19–25 °C) mineralinės versmės, turinčios natrio, chloro, kalcio, ličio, sieros, jodo, fosforo junginių. Gydoma virškinamojo trakto ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Čia išvystyta pramoninė mineralinio vandens gavyba. Miestą puošia pilis (14 a.). Apie 2 mln. turistų per metus aplanko šį Italijos miestą. Tarp jų šiais metais buvo ir 75 lietuvaičiai, atvykę dalyvauti X-ame tarptautiniame vasaros festivalyje. Su dainų ir šokių ansambliu „Tarškutis“ drauge šoko Santaikos kultūros namų vyresniųjų šokių kolektyvas „Narpulis“ (vad. Rasa Navakauskienė, Rasa Janeliūnienė). Atskirą programą atliko Alytaus jaunimo centro baleto studijos „Jete“ merginos, vadovaujamos vyr. mokytojos Ramintos Parchomenkienės. Festivalyje „Meet the tradition“ (liet. „Tradicijų susitikimas“) dalyvavo 15 kolektyvų iš Rusijos, Estijos, Izraelio, Ispanijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Lenkijos…Mūsų išvykos tikslas – ne tik dalyvauti festivalyje, bet ir kuo daugiau pamatyti, aplankyti, patirti. Todėl laisvu laiku pakilome funikulieriumi (pastatytas 1897) į aukščiau Montecatini Termės esančią Montecatini Alto gyvenvietę Tai Montecatini Termės ir apylinkių apžvalgos punktas. Apsilankėme ir stalaktitų bei stalagmitų Grotta Maona olose. Į festivalį atvykome diena anksčiau, nes norėjosi spėti kuo daugiau pamatyti. Mūsų lankyti miestai Italijoje – Piza, Paduja, Venecija, Florencija. Džiugu, kad susipažinti su nuostabiosios Florencijos istorija, pastatais, architektūra mums padėjo lietuvė gidė Ligita. Po jos įdomių pasakojimų galvoje kirbėjo tik viena mintis – reiks čia atvykti dar ne kartą.        

                      Piza – miestas Toskanoje, centrinėje Italijoje, dešinėje pusėje prie Arno upės žiočių į Ligūrijos jūrą. Pizos katedros aikštė ir jos pastatai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Pizos bokštas – žymiausias pakrypęs pastatas pasaulyje. Jo aukštis – 55,8 m, svoris − 14 500 tonų, nuokrypio laipsnis nuo vertikalės − iki 4 laipsnių, statybinė medžiaga − marmuras, laiptelių skaičius iki varpinės – 294. Aukštų skaičius: 8. 1173 m. rugpjūčio 9 d. pradėtos Pizos bokšto statybos – vieno architektūros šedevrų, puošiančių Stebuklų aikštę (Campo dei Miracoli) Pizoje, kurios kompleksą sudarė katedra, krikštykla ir kapinės. Bokštas yra originalios cilindro formos, šešis jo aukštus juosia kolonados, o viršuje įrengta varpinė. Tačiau nuo tada, kai ja imta naudotis, statinys ėmė svirti dar labiau. Dėl to 1838 m. architektas Aleksandras dela Gerardeska įsakė atkasti pamatus, kad patikrintų jų ir kolonų stabilumą. Deja, į aplink esantį gruntą po to vanduo ėmė sunktis dar intensyviau ir situacija pablogėjo. Atlikti tyrimai parodė, kad, jei bokštas būtų nors truputį aukštesnis, jis būtų nuvirtęs iš karto. Praėjusį šimtmetį kasinėjant pamatus aptiktos Bonano Piziečio sarkofagas. Miesto gyventojai jį palaidojo po statiniu, kurį galima vadinti paminklu garsiajam architektui. 2001 m. Pizos bokštas stabilizuotas ir, laikoma, tokiu išliks bent 200 metų.

                      Paduja arba Paduva – miestas Italijoje, Veneto regione, to paties pavadinimo provincijos administracinis centras. Iki Venecijos tik 40 km. Padujoje gyvena 214 000 gyventojų. Šiame nuostabiame mieste aplankėme vieną garsiausių universitetų Italijoje, įkurtą 1222 m. Tai vienas seniausių Europos universitetų. 1592 – 1610 m. jame profesoriavo Galilėjo Galilėjus. Sužavėjo. Šv. Antano Paduviečio bazilika (it. Basilica di Sant’Antonio di Padova) su minareto pavidalo smailėmis ir bizantiniais kupolais, pastatyta 1232 m. Šv. Antano Paduviečio palaikams saugoti. Bažnyčia laikoma viena prabangiausių krikščioniškame pasaulyje. Bazilikos siluetas liudija Bizantijos įtaką – centrinis kūgio pavidalo kupolas kyla virš septynių jį supančių kupolų. Fasade derinami gotikos ir romantikos elementai. Viduje didįjį altorių puošia Donatello reljefai (1444–1445 m.), vaizduojantys Šv. Antano stebuklus, Padujos šventųjų statulos, Šv. Antano kapas yra šiauriniame transpete. Aplinkinės sienos dekoruotos dideliais marmuro reljefais, kuriuos 1505–1577 m. iškalė įvairūs skulptoriai. Pietinį transpetą puošia gyva freska su Nukryžiavimo scena, nutapyta Altichiero da Zevio XIV a.

                      Kad nepavargtume ilgai važiuodami autobusu, sudėliojame maršrutą taip, kad vakarus ir naktis praleistume kokiame nors neaplankytame mieste. Šį kartą turėjome progos pasigėrėti Čekijos miestu šalies rytuose – istorine Moravijos regiono sostine. Olomouco miestas įsikūręs ant Moravos upės ir yra žinomas nuo Romos imperijos laikų, kuomet čia buvo įkurta romėnų tvirtovė. Šv. Trejybės kolona (35 m. aukščio, pastatyta 1745 m.), įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą,  miesto rotušė, barokinis Cezario fontanas – didžiausias fontanas Olomouce, skirtas legendiniam miesto įkūrėjui Julijui Cezariui. Miesto įžymybės: gotikinė XIV a. bažnyčia, pastatyta karaliaus Vaclavo III (čia yra ir jo palaikai), St. Mauricijaus bažnyčia ir rotušė su astronominiu laikrodžiu.

                      Kas dar nesate apsilankęs Austrijos Graco mieste, patarsime apsilankyti. Gracas – miestas pietinėje Austrijos dalyje; Štirijos žemės sostinė. Antrasis pagal dydį šalies miestas. Išsidėstęs prie Muros upės. Mieste yra 6 universitetai, Štirijos muziejus, kriminalistikos muziejus. Išlikę XIII–XVIII a. architektūros paminklai: vyskupo rūmai, Šlosbergo pilies griuvėsiai. Graco senamiestis priklauso UNESCO pasauliniam kultūros paveldui. Tūkstančio metų senumo pilis ant kalvos su vaizdu į miestą ir keltuvu, keliančiu iki viršūnės – Schloßberg. Egenbergo pilis – vienas žinomiausių baroko objektų Štirijos regione Austrijoje. Ši pilis yra vienas lankomiausių turistinių objektų šalyje. Pilyje eksponuojami įvairūs objektai iš XVII a. Austrijos Egenbergų šeimos gyvenimo. 2010 m., įvertinant pilies kultūrinį ir istorinį vertingumą, ji buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pilis buvo pridėta prie 1999 m. į šį sąrašą įrašyto Graco miesto senamiesčio Šalia mūsų viešbučio – modernaus meno muziejus paupyje beformiame mėlyname pastate su moderniausiomis laikinomis parodomis- Kunsthaus Graz. Vakare galėjome grožėtis jo apšvietimu, spalvomis.

                      Paskutinė kelionės nakvynė – Katovicų „Marysin dwor“ viešbutyje. Šis viešbutis – puiki vieta nakvynei, su dar puikesniais pusryčiais. Grįždami namo svarstėme – kur vyksime kitą vasarą? Žinome, kad svajoti verta ir tuomet svajonės pildosi. Jeigu tu irgi svajoji išmokti groti, šokti, dainuoti bei keliauti – prisijunk prie mūsų šį rugsėjį.

Rima Moisejenkienė

Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ mokytoja ekspertė

Kategorijos:   Naujienos

Facebook