ajc Alytiškių viešnagė Italijoje: „Nepatiko tik tai, kad jie labai daug valgo“
Lapkričio 18–25 dienomis Italijoje vyko trečiasis projekto „Laužome stereotipus, kuriame naują sveiką Europą“, finansuojamo „Erasmus+“, susitikimas. Projekte dalyvauja šešios šalys: Lietuva, Italija, Prancūzija, Slovakija, Lenkija ir Didžioji Britanija. Projekto tikslas – supažindinti moksleivius su krašto kultūra, įvairiais organinio ir ekologiško ūkininkavimo bei organinių ir ekologiškų produktų panaudojimo būdais, plėsti anglų kalbos žinias, skatinti sveikai maitintis ir daug sportuoti.
Smagūs ir draugiški žmonės
Iš Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos vyko keturios moksleivės ir dvi mokytojos. Kompanija buvo puiki, viskas labai įdomu ir nematyta. Atskridusios šeštadienį aplankėme Didžiąją Švč. Marijos baziliką.
Sužavėjo ne freskos ir ne eksponatai, o labai nuotaikingas gidas. Nuolat kvietėsi sau „pagalbininkus“ atidaryti duris ar spintą, už kurios durų slypėjo auksu siuvinėti drabužiai. Vėliau apsilankėme labai puikiai vertinamoje picerijoje, kurioje mums taip pat didelį įspūdį paliko padavėjas. Apie 70 metų vyrukas, labai linksmų plaučių žmogus. Prieina, tai už plaukų patempia, tai striukę paima ir nusineša ar išleidžia kokį keistą garsą.
Sekmadienio rytą aplankėme Koliziejų, o vakare kartu su lenkais, britais, slovakais ir prancūzais autobusu keliavome į Trestiną, pas italų šeimas, kuriose apsistojome penkias dienas.
Lietuvių kalbą italai išrinko sunkiausia
Pirmadienį atėjus į mokyklą mus šiltai priėmė, padainavo, pagrojo. Vėliau aprodė mokyklą, supažindino su bendraklasiais. Jie buvo labai draugiški, malonūs ir dideli šnekučiai. Klausinėjo įvairiausių ir keisčiausių dalykų apie Lietuvą, pavyzdžiui, kokie karai vyko mūsų šalyje arba net koks prezidentas ar Seimo narys mums patinka labiausiai.
Buvo muzikos, dailės, anglų, prancūzų bei italų kalbos pamokos. Vykstant italų kalbos pamokai, reikėjo prisistatyti ir angliškai, ir lietuviškai. Lietuvių kalbą italai išrinko sunkiausia.
Antradienį grožėjomės netoli Trestinos esančio miestelio Citta di Castello vaizdais. Aplankėme meriją ir miesto meno galeriją. Merija atrodė kaip sena, apgriuvusi pilis su nepatogiomis kėdėmis. Popiet važiavome į fermą kalnuotame Umbrijos regione. Ten parodė ir papasakojo, kaip jie augina gyvūnus ir daržoves.
Trečiadienį ir ketvirtadienį klausėmės įvairių paskaitų, dirbome tarptautinėse grupėse, sportavome, gaminome patiekalus, linksminomės diskotekoje.
Penktadienį buvo ekskursija Romoje. Pirmoje dienos pusėje aplankėme muziejų, o vėliau su gidu vaikščiojome Romos gatvėmis, besistebėdami kultūriniu pasauliu.
Prikraunama tiek sumuštinių, kiek yra pertraukų
Šeima, kurioje apsistojau, mane labai šiltai priėmė. Savaitę teko pabūti jaunesniąja sesute, nes turėjau du vyresnius „brolius“. Su kiekviena diena vis geriau sutarėme, todėl buvo labai liūdna atsisveikinti. Gerai, kad mano ir mano draugių šeimos buvo pažįstamos, todėl dažnai susitikdavome, vakarodavome kartu.
Labiausiai nepatiko tai, kad jie labai labai daug valgo. Pavyzdžiui, grįžtame 21 val. iš restorano, po valandos ateina „brolis“ ir šaukia, kad vakarienė jau pagaminta. Vaikams į mokyklą prikraunama tiek sumuštinių, kiek yra pertraukų, ir jiems dažniausiai būna per mažai.
Ant manęs ir mano draugių labai pyko, nes mes esą labai mažai valgome, net mokytojoms skambino ir skundėsi. Mes savo „įmotėms“ aiškiname, kad tiek daug nevalgome, o jos dažniausiai pasako, kad mums nepatinka maistas ir dėl to nenorime valgyti. Tai buvo vienintelis dalykas, kuris nepatiko per visą kelionę.
Išvyka buvo puiki, kraštovaizdis nuostabus ir labai nuoširdūs žmonės. Tikrai nesigailiu, jog teko sudalyvauti šiame projekte. Kitų metų rudenį susitikimas vyks Lietuvoje, labai laukiame ir nekantraujame išvysti savo naujus draugus!
