ajc Rugsėjo 20 dieną kino teatrus pasiekė antrasis režisieriaus Igno Jonyno filmas „Nematoma“. Jame pagrindinius vaidmenis atlieka Dainius Kazlauskas, Paulina Taujanskaitė, Darius Bagdžiūnas. Jį mačiau ir aš. Mano nuomone, tai vienas geriausių ir netikėčiausių filmų siužeto prasme.
Veiksmas vyksta apie Joną, kuris dienas leidžia tarp Karpatų kalnų, slegiamas rutinos ir praeities šešėlių. Jonui užsimiršti padeda šokiai, tačiau atrankose jo niekas nepastebi. Jis nusprendžia imtis desperatiškų veiksmų ir yra pastebimas Lietuvos TV projekto prodiuserių. Priėmęs pasiūlymą pradeda šokti su šokių partnere Saule. Tuo pat metu iš kalėjimo paleidžiamas Jono priešas Vytas, kuris neapsisprendžia – įrodyti savo tiesą visuomenei ar atkeršyti Jonui.
Siužetas intriguojantis ir kaustantis dėmesį, bet kartu lėtas bei persmelktas žiaurumo. Kai po seanso manęs namiškiai paklausė, kaip filmas, aš atsakiau „Superinis!“ Nors žinant, kas atsitinka pabaigoje, ne tokio atsakymo tikėtumeisi.
Šis filmas man labiausiai patiko dėl netikėto siužeto posūkio bei to, kad nesupranti, kas filme yra bloga, o kas gera. Kaltė susipynusi su kerštu – pagrindinės filmo linijos, kurios nuo pirmo iki paskutinio filmo kadro išliko. Filme viskas suderinta idealiai, matyt, todėl režisierius I.Jonynas filmo premjerą atidėjo pusantrų metų ilgiau nei tikėtasi.
Ypatingą dėmesį paliko lokacijos – visos tokios įdomios! Net stovėjimo aikštelė, kurioje buvo nufilmuoti keli kadrai, su operatoriaus pagalba man pasirodė įdomi. Tad pradedant Karpatų kraštovaizdžiu, baigiant stovėjimo aikštele visos lokacijos buvo išskirtinės.
Žiūrėdama filmą jaučiau, kad kiekviena šio filmo sekundė yra svarbi ir apgalvota. Viso filmo metu negalėjau patikėti, kokių gerų kūrėjų Lietuvoje mes turime. Šis filmas puikuojasi geriausių filmų sąrašo pradžioje greta „Išgyventi vasarą“. Jį pasižiūrėti tikrai rekomenduoju, tačiau turiu perspėti, kad žiaurumo ir įtampos –nemažai.
Vakarė Saulėnaitė
