ajc Valstybės ateities kelio vingiais
Pastarąjį mėnesį mūsų visų galvose kabėjo vienas klausimas, kuris galėjo būti suformuluotas keleriopai: „Kas mūsų šalį valdys ateinančius penkerius metus?“ Kiekvieno žmogaus įsitikinimai dėl svarbiausią Lietuvos postą užimančio žmogaus atliekamų pareigų yra skirtingi. O dar yra ir tokių, kurie neina į rinkimus ir paskui pakampėse burba, kokią negerą valdžią turime. Bet tai palikime jų sąžinės reikalui. O kaipgi buvo pasikeitusi mūsų aplinka per pastaruosius keletą mėnesių?
Ne tik socialiniai tinklai buvo atakuojami agitacijos už vieną ar kitą kandidatą, bet ir skelbimų lentos, namų sienos, tvoros ir pan. Vienų kandidatų šalininkai plakatais dengė kitų kandidatų švytinčius veidus ant popieriaus arba, dar geriau, nepatinkančių kandidatų plakatus tiesiog nuplėšdavo.
Turguose, aikštėse dalytos vėliavėlės, brošiūros, žurnaliukai, kodėl už tą, o ne už kitą. Parduotuvėse, miestų parkuose vyko tylios diskusijos, įtikinėjimai balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Visuomenė buvo tikrai subruzdusi. Galbūt pirmi metai, kai tokiai didelei daliai jaunimo rūpėjo Lietuvos ateitis.
Man keturiolika ir šie rinkimai buvo pirmieji, kuriais aš tikrai labai domėjausi. Skaičiau straipsnius, kandidatų „Facebooko“ įrašus, stebėjau debatus. Taip pat įsivėliau į diskusijas su mokytojais, į klausimą, už ką balsuosite prezidento rinkimuose, visada gaudavau tokį atsakymą: „Tik ne už Skvernelį.“ Mokykloje laimėjo Ingrida Šimonytė, antras liko Gitanas Nausėda, na, o trečią vietą užėmė visi likusieji kandidatai.
Socialiniai tinklai buvo perpildyti agitacijos, internetinių „Facebooko“ vartotojų ginčų. Neperpildyti tik kandidatų profiliai, pratrynė kartais įrašus, kad nebūtų per daug. Bet, kad ir ištrynė, vis tiek tie įrašai liko daugelio žmonių išmaniuosiuose ir staigiai pasklido po visą internetą. Tuo pasinaudojo ir žiniasklaidos puslapiai, straipsniai pradėjo skrieti vienas po kito žaibišku greičiu.
Vis skirtinguose debatuose buvo užduodami tie patys klausimai, atsakymai taip pat vienodi. Iš vieno per debatus arba per šiaip interviu pasakyto žodelio išplaukdavo vis kita antraštė. Net nežiūrėjęs debatų galėjai juos tiesiog perskaityti. Komentatoriai piktinosi, kodėl buvo iškelti trys svarbiausi kandidatai, kodėl ne visiems lygios teisės? Patiems kandidatams trūko kantrybė ir dėl eterio stokos Arvydas Juozaitis išėjo iš tiesioginio eterio. Dėl eterio – iš eterio.
Komentarų būta įvairių: nuo to, kad Valdemar Tomaševski nemoka normaliai lietuvių kalbos, iki to, kad Lietuvos prezidentas neturi būti anglų kalbos mokytojas arba, kad jeigu žmonės nori Landsbergių pakaliko, tegul išsirenka Ingridą Šimonytę, arba bankininką, kuris per šitiek metų nesugebėjo sutvarkyti mokesčių ar dar ko nors, susijusio su pinigais.
Politologai, žurnalistai savo asmeniniuose profiliuose taip pat rašė komentarus, anekdotus apie vieną ar kitą politikų sukurtą anomaliją. Didžiulė atsiliepimų banga nuvilnijo tada, kai Ramūnas Karbauskis, nepasitaręs su visa frakcija, pareiškė, kad trauksis iš valdančiosios daugumos. O už kelių dienų trauktis jau nebenorėjo, nes paties frakcija tokiam žingsniui palaiminimo nesuteikė.
Į antrąjį turą su beveik vienodu procentu balsų pateko I.Šimonytė ir G.Nausėda. Saulius Skvernelis, pamatęs, kad į antrąjį turą nebepateks, pranešė, jog trauksis iš premjero pareigų jau liepos mėnesį. G.Nausėda su šypsena veide iš įvairių rinkimų nakties interviu grįžo į savo štabą, sakydamas: „Chebra, jūs suprantat, ką mes padarėm?“
I.Šimonytė linksminosi skambant grupės „Metallica“ muzikai. Linksmybės linksmybėmis, bet kitą dieną ji buvo apkaltinta satanizmu dėl rodomų rankų ženklų. Vėliau internete pasirodė nuotraukų, kad tą patį ženklą yra rodęs pats popiežius, todėl kaltinimai greitai išblėso.
Momentas prieš antrąjį rinkimų turų nebuvo toks aktyvus žiniasklaidoje kaip laikotarpis prieš pirmąjį. Tiesa, kandidatų štabai ėmė skaičiuoti vieni kitų pinigus, kaltinti vieni kitus, bet šis dalykas nebuvo plačiai aptariamas ir smarkiai išplitęs.
Antrojo rinkimų turo savaitę abu kandidatai pakviesti pokalbio su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau į jį atvyko tik G.Nausėda. Pasak jo, neprašė jokios partijos, taip pat ir „valstiečių“, rėmimo ir yra nepriklausomas kandidatas. Po šio susitikimo žmonėms kilo abejonių, ar G.Nausėda yra tikrai nepriklausomas.
Artėjant gegužės 26-ajai emocijos ir šurmulys pradėjo blėsti. Iš daugelio lūpų galima buvo girdėti, kad jokio skirtumo, kurį dabar išrinks, Lietuvai bus gerai. Ir mes išrinkome Gitaną Nausėdą. Rodos, žmonės patenkinti, ne visi, bet dauguma. Džiugu, kad daugiau nei pusė lietuvių išreiškė savo balsą tiek pirmajame, tiek antrajame rinkimų ture. Gal pagaliau mums pradės rūpėti mūsų visų valstybės ateities kelias…
