29 Rgp
2019

Vakarė Saulėnaitė: „Manau, kiekvienas moksleivis turėtų žinoti, kokias galimybes mums suteikia Europos Sąjunga“

Neseniai devintą klasę baigusi jaunoji aktyvistė Vakarė Saulėnaitė išbandys naują ir daug žadančią veiklą – nuo rugsėjo pirmosios mergina pasiners ne tik į mokslus, savo mėgstamas savanorystės veiklas, bet ir į ambasadorės pareigas. Vakarė kuruos „Jaunimo Europos komandą“ Alytuje. V.Saulėnaitė – ir Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų komandos narė. Skaitykite Dolitos Kazlauskaitės parengtą interviu. 

Kaip sužinojote apie organizaciją, kuo ji Jus sudomino?

– Aš visada norėjau ir siekiau visuomeninės veiklos, mane tai visada traukė ir patiko. Pagrindinėje mokykloje, kurioje mokiausi, buvau Mokinių taryboje, organizuodavome renginius, šventes ir kitus užsiėmimus, kurie buvo skirti mokyklai. Perėjusi į gimnaziją taip pat patekau į Mokinių tarybą, deja, bet nesijaučiau sava, norėjau ką nors kito nuveikti. Nusprendžiau, kad reikia ieškoti ko nors daugiau, nes domiuosi politika ir įvairiais būreliais, kurie susiję su tuo, vis ieškodavau informacijos, kur galėčiau save tobulinti, taip suradau „Jaunimo Europos komandą“.

Kokie buvo pirmieji žingsniai siekiant ambasadorės pareigų?

Pirmasis žingsnis buvo anketa. Pagrindinis ambasadorės įsipareigojimas yra tas, kad per metus privaloma suorganizuoti dvylika renginių, kurie atspindėtų pagrindinę organizacijos idėją – skleisti informaciją apie Europos Sąjungą. Iš pradžių abejojau savimi, kad to nesugebėsiu, bet pasvarsčiusi supratau, kad aš vis tiek noriu šios veiklos. Vasaros pradžioje užpildžiusi anketą buvau pakviesta į pirmąjį atrankos etapą, kuriame dalyvavo net 120 kandidatų. 

Su kokiomis užduotimis susidūrėte atrankų metu?

–Pirmasis etapas, galima sakyti, nebuvo sunkus, nors jame dalyvavo daugiau nei šimtas kandidatų. Atsakinėjome, ką veikiame po mokyklos, laisvalaikiu, kodėl norėtume būti organizacijos dalimi. Į antrąjį etapą atrinko 40 pretendentų, su jais kartu buvau ir aš. Kadangi tai buvo finalinis atrankos etapas, gavome rimtesnę ir sudėtingesnę užduotį. Kiekvienas turėjome parengti kūrybinį darbą – jaunimo galimybės Europos Sąjungoje. Taip pat kiekvienas individualiai turėjome išskirti tris dalykus, kurie būtent jaunimui yra aktualūs. Be šių visų paminėtų dalykų, sudėtinga buvo ir tai, kad konkuravau dėl šios vietos su savo drauge, su kuria lankome būrelius ir kitus užsiėmimus.

– Trys dalykai aktualūs jaunimui, kuriuos paminėjote antrame etape, kokie jie?

– Kadangi užduočiai buvo skirta labai mažai laiko, ilgai nesvarsčiusi išskyriau pagrindinius dalykus, kurie, mano nuomone, yra svarbiausi: keliavimas, studijavimas bei savanorystė.

– Kelionės, studijos ar savanorystė, kurią atšaką išskirtumėte atskirai?

– Savanorystė. Mano manymu, šiomis dienomis savanorystė yra labiausiai neišnaudota sritis. Daugelis neišnaudoja visų savanorystės siūlomų galimybių arba atlieka savanorišką darbą tik Lietuvoje. Yra begalė variantų ir pasiūlymų, kuriuos raginsiu išnaudoti. Galima rinktis iš įvairių šalių, kiekvienas savanoris gali pasirinkti norimą savanorystės laikotarpį, tai gali būti mėnesis, trys, o kartais ir pusė metų. Tai puikus kultūrų pažinimas.

– Papasakokite, kokia Jūsų pačios savanorystė labiausiai įsiminė?

– Labiausiai įsiminusi savanorystė buvo mainų programa Ispanijoje. Šioje programoje dalyvavo atstovai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Ispanijos, Portugalijos, Turkijos, Belgijos bei Kroatijos. Su moksleiviais iš kitų šalių nagrinėjome mokymo technologijas, diskutavome apie skirtingus mokymosi būdus. Be viso to, didelę dalį sudarė gyvenimas šeimoje, įdomus faktas buvo tai, kad gyvenau musulmonų šeimoje. Galėjau palyginti dvi skirtingas kultūras, dvi skirtingas tradicijas, gyvendamas kitoje šalyje pradedi gilintis ir daugiau domėtis ne tik tradiciniais patiekalais ar žymiausiomis tos šalies vietomis, bet ir jų supratimu. Savanorystė mane labiausiai tuo ir žavi, juk šiaip keliaudamas, būdamas turistu nepajusi kai kurių svarbių niuansų.

– Šiuo metu esate oficialiai paskelbta „Jaunimo Europos komandos“ ambasadore Alytuje, kokie laukia tolesni planai ruošiantis?

– Artimiausias darbas – susitikimas su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu. Susitikimo metu pasirašysime oficialius dokumentus, kurie įpareigos ne tik suorganizuoti jau minėtus dvylika renginių, bet ir laikytis tam tikrų taisyklių dvejų metų kadencijos metu.

– Ar esate apsvarsčiusi, kokio formato ir kur vyks pirmieji renginiai, skirti jaunimui?

– Tokiam klausimui buvau pasiruošusi dar prieš dalyvaudama atrankose. Mano manymu, būtų geriausia ir naudingiausia šiuos renginius organizuoti mokyklose bei organizacijose. Viskas vyktų diskusijos forma, man svarbu ne tik skleisti žinią, kokias galimybes kiekvienam iš mūsų suteikia ES, bet ir ką žino patys moksleiviai. Iš patirties galiu teigti, kad dažniausiai tokias temas analizuoja įvairios su tuo susijusios organizacijos, todėl pradžioje mano prioritetas bus mokyklos.

– Pasiruošimas ir įsipareigojimas suorganizuoti 12 renginių gali reikalauti daug darbo ir laiko, visus renginius organizuosite viena ar subursite komandą šiai veiklai?

– Kadangi atranka vyksta tik ambasadoriams, visą kūrybinį procesą turiu atlikti viena, tačiau visada pagelbėti gali Europos Komisijos atstovybė, ambasadoriai iš kitų miestų, galimas bendradarbiavimas su esamais ir buvusiais nariais, tam yra sukurtas ratas. Džiugu, kad organizacijoms bendradarbiaujant atrandi naujų pažinčių, kartais net geriausių draugų. Dalyvauji mokymuose, seminaruose bei turi galimybę kadencijos metu arba po jos nuvykti į Briuselį. Manau, tai vienas iš svarbių dalykų, nes pagrindinis kelionės tikslas yra Europos Parlamentas, kuriame, tikiu, kiekvienas organizacijos narys sutiktų apsilankyti ne kartą.

Vakarė Saulėnaitė: „Kadangi atranka vyksta tik ambasadoriams, visą kūrybinį procesą turiu atlikti viena, tačiau visada pagelbėti gali Europos Komisijos atstovybė, ambasadoriai iš kitų miestų, galimas bendradarbiavimas su esamais ir buvusiais nariais, tam yra sukurtas ratas.“

Zitos Stankevičienės ir asmeninės nuotr.

ajc

ajc@ajc.lt

Translate »
Font Resize

Facebook