ajc Apie tai svarsto Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų narė Mintautė Berulytė.
Pirmųjų Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojų ir mokinių debatų užduotis buvo apginti savo poziciją: už ar prieš. Taip 3 gimnazijos pedagogai: Antanas Kalinauskas, dėstantis fiziką, istorijos mokytoja Asta Šulcienė bei lietuvių kalbos mokytoja Eglė Barysienė susivieniję tapo teigiančiaisiais, susitikusiais su 3 gimnazijos klasės mokinėmis: Greta Karalevičiūte, Mintaute Berulyte bei Svaja Romanovaite – neigiančiosiomis.
Išties, tema sudėtinga, vienas atsakymas nėra lygus kitam. Ne iš piršto laužtas ir komandų pastebėjimas, jog abiejų pozicijų pateiktomis statistikomis apie „silpnųjų“ narkotikų ir nusikalstamą veiką nereikėtų aklai pasitikėti, mat bet kokioje valstybėje, ar ji būtų demokratiška, ar totalitarinė, galima atrasti korupcijos, klastos ir nutylėjimo.
Kiekviena komanda pateikė po tris savo pasirinktus argumentus, kodėl Lietuva (ne)turėtų dekriminalizuoti „silpnuosius“ narkotikus, kurie, beje, jau pirmojo teigiančiojo fizikos mokytojo A.Kalinausko žodžiais, netgi neegzistuoja nei medikų, nei teismo darbuotojų žodynuose, ir taip (ne)sumažintų jų daromą žalą, kuri taip pat tapo vienu iš aštriausių susikirtimo taškų debatų metu.
Teigiančiųjų argumentai:
- „Silpnųjų“ narkotikų dekriminalizavimas sumažintų policijos darbo kaštus, kuriuos būtų galima panaudoti kovai su „stipriųjų“ narkotikų vartojimu ir platinimu.
- „Silpnųjų“ narkotikų dekriminalizavimas sumažintų narkotikų daromą žalą dėl narkotikų kokybės užtikrinimo, nes „silpnieji“ narkotikai būtų pardavinėjami specializuotose parduotuvėse ar vaistinėse.
- „Silpnųjų“ narkotikų dekriminalizavimas sumažintų skausmus ir pagerintų suvartojamų narkotikų kokybę.
Neigiantieji, kaip ir teigiantieji, reagavo į pateikiamus argumentus ir jų pavyzdžius, tad buvo pažerta keletas pastabų: dekriminalizavimas nepanaikins nusikalstamos veiklos. Tokios situacijos pavyzdys – cigarečių, kurios yra legaliai įsigyjama narkotinė medžiaga, kontrabanda. Daroma žala nesumažėtų, jeigu asmuo nuolat vartotų narkotinę medžiagą, pavyzdžiui,kanapes, mat moksliškai yra įrodytas jų poveikis žmogaus centrinei nervų sistemai, psichologinei savijautai, vaisingumui, atminčiai ir pan.
Neigiančiųjų argumentai buvo tokie:
- „Silpnųjų“ narkotikų dekriminalizavimas nepanaikintų socialinių problemų.
- „Silpnųjų“ narkotikų dekriminalizavimas pakenktų kriminaliniam Lietuvos stabilumui.
- „Silpnųjų“ narkotikų dekriminalizavimas padidintų sveikatai sukeliamą žalą ir sustiprintų jų vartojimą.
Mokinių komandos narėms buvo išskirta sąvoka „žala“, kaip neapibrėžtinas ir kiekvienam nepritaikomas reiškinys. O kategoriškai narkotikų griežtumo politikai lietuvių kalbos mokytoja E.Barysienė pateikė istorijos kontekstu paremtą senovės lietuvių kultūros, etninį pavyzdį, kai kanapės būdavo auginamos prie namų ir apie jokius šio gamtinio augalo šalutinius poveikius nė nebuvo svarstoma.
Nenuostabu, jog vienas iš svarbiausių susikirtimo taškų buvo medicininė šių narkotikų pritaikymo praktika bei valstybių, dekriminalizavusių rekreacinę žolę, rodikliai. Žinoma, reziumuoti – sunku, kai nė vienas debatų dalyvis ar norintis priimti šį nuosprendį dažniausiai nėra medikas. Todėl kiekvienam individualiai spręsti, ar už tokią medicininę teisę turėtų atsakyti tik daktarai, ar patys mes, jų pacientai. Nors nereikia pamiršti – kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į tą pačią medžiagą, skirtingai išsivysto ir jo įpročiai.
Mažiausiai paliesta liko ekonominė dekriminalizavimo nauda. Šį abiejų grupių pasirinkimą galima suprasti kaip neutralią situaciją, kuri neturėtų nei per daug teigiamo, nei per daug neigiamo efekto šalies gyvenime.
Labai nedidele taškų persvara laimėjo mokytojai. Pasak komisijos narės lietuvių kalbos mokytojos, debatų klubo vadovės Janės Zelenienės, mokytojų komanda sugebėjo struktūriškiau pagrįsti savo argumentus, o mokinės juos išsamiau ir lengviau „atmušė“, atsižvelgdamos į debatams skirtas pastaboms teikiamas taisykles.
