ajc Tokia ji buvo Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų narei Gytei Augustinaitytei. Kviečiame paskaityti
Vasaros atostogos yra kiekvieno mokinio laukiamas dalykas. Paskutinėmis mokslo metų dienomis nieko daugiau aplink neišgirsi tik kalbas apie visų vaikų ir mokytojų vasaros planus. Aš niekada neturėjau plano atostogoms, viskas vykdavo ekspromtu. Nors visos vasaros būdavo vienodos, rutiniškos. Iki šios. Ji buvo kitokia.
Kelionės – pati laukiamiausia atostogų dalis. Mano įsimintiniausia išvyka buvo į naująjį Birštono apžvalgos bokštą. Atrodo, nieko čia ypatingo, dauguma juk spėjo ten pabuvoti. Jie tikriausiai pamatė nemažai žmonių ir nuostabų vaizdą, atsiveriantį nuo bokšto viršaus, tačiau aš mačiau ne tik tai.
Važiavome anksti ryte, kad nereikėtų laukti niurzgančių žmonių eilėje. Ir mums pavyko, iš pradžių žmonių beveik nebuvo, todėl ir tapome gan neįprasto reginio liudininkais.
Tą dieną bokštas turėjo bevardę lankytoją. Pradėjusi lipti pamačiau laiptais šokuojančią voverytę. Buvo keista, nemaniau, kad voverės gali būti tokios nebailios. Pamačiusios ją su mama susižvalgėme ir sustojome, nenorėjome išgąsdinti, o ji sau ramiai keliavo toliau ir nekreipė į mus dėmesio.
Atsitokėjusios lipome aukštyn, kol iš viršaus pasigirdo mažų vaikų juokas, ir po kelių sekundžių keistoji lankytoja, tiesiogine šio žodžio prasme, prasiveržė mums pro kojas ir nulėkė žemyn greičiau nei Usainas Boltas kada nors yra bėgęs.
Paskui ją, aišku, gerokai atsiliekantys, laiptais nudundėjo vaikai, o paskui – tėvai. Užlipusios į bokštą pamatėme tikrai neblogą vaizdą, ten nuvykti verta. Lipdamos žemyn sutikome tuos pačius vaikus su tėvais. Jie į statinį kopė jau antrą kartą, nes iš pirmo karto nepavyko.
Vasara ir mokymasis daug kam nesuderinami dalykai, bet tik ne man. Iš pradžių atostogos buvo nuobodžios ir jau po savaitės nėjimo į mokyklą pasiilgau mokslų, todėl susigalvojau sau veiklos.
Nagrinėjau Europos valstybių politines sistemas. Atrodo, neįdomu ir nuobodu, o man – priešingai. Įnikau į tą mokymąsi taip, kaip net per mokslo metus nėra buvę.
Skaičiau, rašiau, žymėjausi. Dienos taip greitai prabėgdavo, atrodydavo, kad mama ką tik pasakė labas rytas, o jau linki saldžių sapnų. Šios veiklos atradimas pirmą kartą atostogas padarė nors kiek naudingas mokslo atžvilgiu. Išmokau tikrai nemažai ir dar pačiai įdomių dalykų.
Žodis „politika“ mano galvoje kirba dar tik antrus metus, o jau spėjau į tai giliai pasinerti. Politines naujienas seku, stengiuosi perskaityti kuo daugiau straipsnių, bet pats geriausias būdas jas sekti buvo tiesiog stebėti Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių tiesiogines transliacijas.
Lygiai dešimtą valandą ryto antradieniais ir ketvirtadieniais atsidurdavau prie kompiuterio. Stebėdavau viską nuo pradžios iki galo. Netgi mama sakė, kad „man ne viskas gerai“, bet bent sužinodavau naujų dalykų.
Tiesioginės transliacijos metu viską pamatydavau greičiau nei parašo naujienų portalai. Buvo lengva lyginti, kaip skirtingai jie perteikia politikų pasakytus žodžius pridėdami šiek tiek intrigos. Pamačiau ir tokių veidų, kurių niekad nemačiau politikoje.
Tačiau ne tik naujų veidų ar naujų dalykų stebint posėdžius galima pamatyti ir sužinoti, bet ir gardžiai pasijuokti. Labiausiai patikdavo, kai liūdnai pagarsėjęs frazės „už Lietuvą, vyrai“ autorius Petras Gražulis pradėdavo peikti konservatorius, o Gabrielius Landsbergis atsikirsdavo. Buvo labai įdomu, rytai praleisti puikiai.
Dėl šių tiesioginių transliacijų mano politinės žinios padvigubėjo. Sužinojau, kokia yra posėdžių eiga, pamačiau, kaip priimami sprendimai, supratau, kad ne visi politikai darbo metu naršo socialiniuose tinkluose ar ieško sau naujos transporto priemonės.
Visos mano vasaros atostogos buvo panašios – sėdėjimas namuose. Ši vasara buvo išskirtinė. Daug naujų pažinčių, naktys praleistos su telefonu rankose kalbant apie karščiausias politines naujienas, kelionės su šeima, ypatingi gimtadieniai, mokymasis, naujos mokyklos, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, laukimas atostogas padarė įdomesnes ir išskyrė jas nuo kitų.
