Menu

Jaunųjų žurnalistų kursai: Savaitė be socialinių tinklų – misija (ne)įmanoma?

Tokį eksperimentą atliko jaunoji žurnalistė Vakarė Saulėnaitė

Socialiniai tinklai daugeliui, ypač paauglių, yra neatsiejama kasdienybės dalis. Pasak lrt.lt 2017 metų statistikos, vidutiniškai suaugęs asmuo prie ekrano praleidžia beveik 6 valandas per dieną.

Kita 2017-ųjų statistika, tyrinėjusi paauglius ir jaunuolius, atskleidė, kad šios amžiaus grupės žmonės prie ekrano vidutiniškai praleidžia 7–8 valandas. Tuo įsitikinau ir aš.

Viskas prasidėjo nuo pasvarstymo, kiek laiko praleidžiu prie savo, atrodo, nebeatsiejamo draugo – telefono. Radau programėlę, kuri skaičiuoja, kiek laiko praleidi naudodamasis telefonu. Nieko nelaukusi įsidiegiau.

Po poros savaičių nuo programėlės įdiegimo pasižiūrėjusi, kiek laiko praleidžiu naudodamasi telefonu, pašiurpau. Vidurkis buvo apie 6 valandas. Tai mane išgąsdino, šiek tiek pradėjau kontroliuoti save, bet rezultatai smarkiai nekito.

Mokytojai pasiūlius pabandyti vieną savaitę nesinaudoti socialine erdve, mano atsakymas buvo griežtas ne. Juk kaip aš gyvensiu be naujienų, nuolatinio tinklalaidžių klausymo ir, galų gale, komunikavimo? Tačiau vis dažniau galvojau apie šį iššūkį ir nusprendžiau jį priimti.

Apsispręsti  padėjo pasidomėjimas, kodėl gi mes tiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose. Sužinojau, kad pačios žymiausios ir daugiausia vartotojų turinčios programėlės sukurtos taip, kad nenustotume skrolinti (liet. slinkti į apačią), todėl nejaučiame laiko nuovokos. Taip pat nuolat siunčiami nekonkretūs pranešimai, kurių turinį gali pamatyti tik atidaręs pačią programėlę.

Taip pat radau įdomios informacijos, kad Billas Gatesas ir Steve‘as Jobsas savo vaikus mokė nesinaudoti socialinėmis medijomis. Tad kodėl kūrėjai, kurie sukūrė vienas populiariausių technologijų, neleidžia savo vaikams naudotis jomis?

Savo iššūkį – savaitę be interneto – pradėjau ištrindama dažniausiai naudojamas programėles („Facebookas“, Instagramas) ir padėdama „YouTube“ į patį toliausią kampą,mat jos negalima ištrinti, nes tai yra sisteminė programa. Iš šio pavyzdžio supratau, kad net jei nori ištrinti programėles, kai kuriais atvejais neturi kito pasirinkimo, kaip tik tiesiog jomis nesinaudoti.

Tiesa, pasilikau elektroninį paštą ir „Messenger‘io“ programėlę, tačiau jas naudojau tik su projektais ar mokymusi susijusiais reikalais. Tik pradėjus supratau, kad sprendimas ištrinti programėles buvo būtinas – net neturėdama programėlių nejučia imdavau jų ieškoti. Tai man padėjo suprasti, kad aš tikrai esu per daug įnikusi į socialinę erdvę.

Savaitė nebuvo labai pragaištinga – per daug dėl negalėjimo naudotis nesisielojau, tačiau dienas vis tiek skaičiavau, kada gi galėsiu pasižiūrėti, kas naujo  atsitiko.

Galiausiai, kai po ilgos savaitės vėl galėjau įsidiegti programėles, pamačiau, kad nieko per daug ir nenutiko. Gavau kvietimų ir praleidau porą renginių, bet nepaisant to, per daug svarbių naujienų nepraleidau. Tačiau tą savaitę staiga atsirado nemažai laiko – pamačiau, kad turiu laiko perskaityti knygą, susitikti su draugais ar tiesiog ilgiau ir ramiau pamiegoti.

Šie maži atradimai mane taip įkvėpė, kad ir po iššūkio nesidiegiau programėlių savo telefone, o aplankydavau jas per „Google“ paiešką. Taip užtrunkama daug ilgiau, todėl kartais net tingisi jų ieškoti „dėl kelių minučių“.

Socialinių tinklų ribojimą tęsiu ir dabar. Mano pasiekimas – nuo vidutiniškai 6 praleidžiamų valandų telefone dabar vidutiniškai praleidžiu 3, bet turiu tikslą pasiekti 2 arba net 1,5 valandos. O Jūs ar tikrai nepraleidžiate per daug laiko skrolindami savo telefone?

Kategorijos:   Naujienos

Facebook