ajc Jaunasis žurnalistas šeštokas Ignas ir jo mama Loreta apsilankė Alytaus miesto teatro spektaklyje „Skrudžo gatvės angelai“. Skaitykite jų įspūdžius.
„Skrudžo gatvės angelai“ – absoliučiai fantastiškas kada nors matytas spektaklis
Šeštadienį su mama ėjome į teatrą žiūrėti spektaklio „Skrudžo gatvės angelai“.
Man labai patiko vaidinimo pradžia, aktoriai vaidino, o man atrodė, kad viskas vyksta realybėje.
Vyras, apsirengęs balerinos kostiumu, buvo pati juokingiausia ir linksmiausia dalis. O kai scenoje jis pradėjo šokti, niekaip negalėjau sustoti juoktis, nes tokį vaizdą regėjau pirmą kartą gyvenime ir scenoje. Mano mamai spektaklis taip pat labai patiko, ji net truputį verkė.
„Skrudžo gatvės angelai“ – absoliučiai fantastiškas kada nors matytas spektaklis. Beje, sutikau dar ir savo daktarę, kuri mane pavaišino saldainiais.
Ignas
„Turbūt niekada nesu susimąsčiusi, kad neįgalus vaikas gali būti laimingas savo negalia suteikdamas džiaugsmo kitiems“
Šeštadienio rytmetį ruošdamasi su sūnumi į spektaklį „Skrudžo gatvės angelai“, nieko rimto nesitikėjau, tiesiog pagalvojau bus smagi, kultūrinė savaitgalio pradžia.
Nustebau, kiek daug susirinko vaikų su seneliais, tėvais, draugais, tarp kurių sutikau daug pažįstamų veidų.
Įžengus į salę iškart pakerėjo dekoracijos, kvepėjo vaikyste, stebuklais ir sapnais. Vos tik prasidėjus spektakliui supratau, jog tai ne tik pasakos interpretacija vaikams, bet taip pat gilus, jausmingas kūrinys suaugusiems.
Dėkoju Alytaus miesto teatro aktoriams sugebėjus taip puikiai perteikti visus personažus, palietus visus jausmus, dažnai užmirštus ir paslėptus giliai širdyje.
Be galo sujaudino mažojo berniuko personažas. Turbūt niekada nesu susimąsčiusi, kad neįgalus vaikas gali būti laimingas savo negalia suteikdamas džiaugsmo kitiems. Atrodo, juk tai neįmanoma, o, pasirodo, įmanoma, ir dar kaip!!!
Kaip sakė mažąjį berniuką įkūnijęs aktorius, jis laimingas būdamas toks, nes aplinkiniai, matydami jo negalią, gali patirti džiaugsmą, jog yra sveiki. Teatrą palikau paskendusi mintyse, kupina įvairiausių emocijų, įsitikinusi, kiek daug dar reikia išmokti, pajusti, suprasti…
Igno mama
Miško Motės nuotr.
