ajc Žmogus, su kuriuo noriu nuvykti į Pietų Ameriką
Aš turiu sesę, vadinu ją Juste, o jos tikras vardas Justina. Jai yra dvidešimt vieneri metai. Ji gyvena Vilniuje, bet savaitgaliais grįžta į Alytų. Alytuje ji susitinka su draugėmis, o aš tada laukiu ir liūdžiu.
Justė mokosi universitete, bus pradinių klasių mokytoja, ir jau dirba mokytoja „Diemedyje“.
Justė gyvena mažame bute.
Jai patinka žaisti „Uno“, eiti pasivaikščioti ir leisti laiką atrakcionų parkuose su manimi.
Mano sesė mėgsta baltą spalvą. Jos mylimiausias maistas yra makaronai.
Justei nepatinka labai karštos dienos. Dar jai nepatinka, kad į Vilnių sunku patekti.
Ji nori gauti mašiną, bet dar neišsilaikė teisių.
Mes turime svajonę – nuvykti į Pietų Ameriką.
Nors kartais Justė mane labai erzina, bet aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be sesės.
Agnė Griškonytė
Sesės Agnė ir Justina.
Mano prosenelė gimė prieš Antrąjį pasaulinį karą!
Anelė Aldona. 1936 05 30. Kieno šitas gimimo įrodymas? Ogi mano prosenelės! Įdomus faktas, kad ji gimė prieš Antrąjį pasaulinį karą! Hmm… Žinau, ne kokia sėkmė gimti prieš karą, giminaičiams ir kitiems tai yra neįtikėtina. Ji gyveno ir gyvena Takniškių kaime. Dar tik dabar sužinojau pavadinimą. Bet aš žinau atmintinai, kad ji turi du brolius ir dvi seses!
Grįžtam prie karo. Išgyveno ji karą nelengvai, bet turėjo daug ištikimų šeimos narių! Buvo baisu, net neįmanoma įsivaizduoti… Kraujas, ginklai, grasinimai…
Einu prie kitos dalies, nes net man pačiai darosi bloga.
Ar žinojot – ji lankė mokyklą tik iki trečios klasės, bet vis tiek nėra benamė. Galima sakyti, kad mano prosenelei net labiau patiko dirbti juodus darbus. Tai reiškia prižiūrėti fermą – šerti gyvulius, valyti mėšlą… Po trijų klasių ji ganė paukščius, melžė karves ir panašiai.
Pamiršau paminėti, kad turėjo ir daržą. Aš manau, vienas geriausiųjų – tai braškių darželis. Mėgo dainuoti ir šokti ratelius, kaip įprasta piemenėliams.
Prosenelė moka labai gerai megzti, austi, verpti, siūti, kepti pečiuje skaniausias bandas ir dar daugybę dalykų.
Suaugo, susirado vyrą ir susilaukė, kaip ir jos mama, dviejų berniukų ir trijų mergaičių. Vienai mergaitei buvo skirta ne kokia lemtis… Ji numirė dar kūdikis nuo ligos! Promočiutė visą gyvenimą turėjo ir turi ūkį, tik dabar jis nedidelis.
O dabar atspėkit, kas jos proanūkiai?! Nagi tai lengva! Na gerai, pasakysiu – tai aš ir mano broliukas. Dabar prosenelė sena, tik vasarą būna kaime. Turi tik vištas ir vieną bailų šuniuką. Dar turi daržą. Ir viskas. Paminėsiu dar, kad visus kitus mėnesius gyvena bute Alytuje.
AGOTA KUZNECOVAITĖ (9,5 m.)
Prosenelė ir mano broliukas Adas. 2019-ieji.
(kur be skarytės) Apie 15 metų.
Jau pilnametė. (su skaryte)
Mano seneliai yra patys šauniausi ir linksmiausi
Močiutė Onutė yra labai gera siuvėja, ji man
siuva gražiausias sukneles. Klasės Kūčių vakarienės metu vaidinome spektaklį „Pelenė“,
aš buvau išskirtinė princesė, nes mano suknelė buvo pasiūta močiutės Onutės.
Suknelė buvo pūsta ir labai prabangi. Pirmosios Komunijos šventei ji pasiuvo
mano svajonių suknelę, kurią visi labai gyrė.
Močiutė Regina visą laiką dirbo ekonomiste, o
dabar laiką leidžia namuose, kepa pyragus ir blynus, apie kuriuos pagalvojus
net seilė tįsta. Ji taip pat labai gerai žaidžia šachmatais ir moko mane. Aš ją
tuoj nugalėsiu.
Senelis Jonas yra tikras auksarankis. Sodyboje
pastatė namą, įrengė pirtį, padarė plaustą, kuriuo mes plaukiojame ežere. Jis
mums prigalvoja daug įvairios veiklos gamtoje. Augina žuvis, kurias labai myli,
o pavasarį jas parduoda tvenkinių įžuvinimui. Jis pasodino nuostabų sodą,
kuriame noksta raudoni obuoliai.
Senelis Bronius yra geraširdis. Daug metų jis
vežioja mane ir sesę iš mokyklos namo. Kai reikia, nuveža ir į būrelius. Senelis
Bronius yra tikras tiesos ieškotojas, jam labai patinka kalbėti apie politiką.
Jis labai darbštus, su močiute užaugina daržovių ir vaisių visiems metams.
Labai smagu, kad mano seneliai gyvena vienoje
gatvėje, jų namai šalia vienas kito. Tą pačią dieną galiu pasisvečiuoti pas vienus
ir kitus.
Visa širdimi myliu abi močiutes ir abu senelius, labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad juos turiu.
Justina Martutaitytė
Seneliai Onutė ir Jonas, Regina ir Bronius, mama ir tėtis Virginija ir Arnas, sesės Justina ir Gustė.
Mano senelis Algis
Mano senelio, kurį aš vadinu dieduliu, vardas yra Algis ir jam yra 62 metai. Mano diedulis gimė birželio 19 dieną 1957 metais. Jis gyvena Kurorto gatvėje, netoli prie mano krikšto tėvų, gražiausiame ir seniausiame Alytaus rajone. Mano diedulis dirba autobuso vairuotoju.
Jis anksčiau turėjo 4 kates, o dabar turi tik dvi. Jų vardai yra Misė ir Murklys. Misė labai sena, jai jau 19–20 metų. Murklys atklydo, kai man buvo ketveri metai ir aš apsigyvenau pas senelį.
Mano diedulis augina bites, nes jis domisi bitininkyste. Jam patinka originalus medus, o ne tas, kuris parduodamas parduotuvėse.
Senelis Algis tai pat mėgsta žvejoti. Ką jis daro su žuvimis? Ogi grįžęs iš žvejybos jis darinėja žuvis kartu su savo katėmis. Tad dalis žuvų atitenka katėms, o kitą dalį jis pasilieka sau.
Mano diedulis yra didis akmenų gerbėjas. Jis juos vežasi iš visur, ir didelius, ir mažus. Akmenų pilnas visas kiemas. Visi kalba ir žino šį diedulio pomėgį. Tad jis lauktuvių ar dovanų visada gauna kažką iš akmens.
Aš esu mylimiausias diedulio pacanas!
Ignas Blaževičius
Ignas ir senelis Algis.
