ajc Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų nariai kartu su mokytoja Rūta Jasioniene tęsia dalyvavimą tarptautinėje socialinių įgūdžių ir finansinio raštingumo ugdymo programoje „Aflatoun“. Programa, orientuota į globalųjį ugdymą, nagrinėja ne tik regionines, bet ir pasaulines problemas, skatina ekologijos, ekonomikos, socialinių problemų, darnumo žinių gilinimą.
Vasaris buvo turtingas įvairiausių veiklų, skatinančių ir pažinti, ir sužinoti.
Vasario 4 d. jaunieji žurnalistai Gustas ir Simas bei jų mamos Ramunė ir Renata kartu su mokytoja Rūta dalyvavo edukacijoje „Rašykit, draugės ir draugai“ Alytaus kraštotyros muziejuje. Apie šį „ego“ žanrą sužinojo daug įdomių dalykų: kad atminimai kaip žanras Europoje gyvavo apie 500 metų; kad atsirado jie pirmiausia Vokietijoje, Prancūzijoje, o į Lietuvą atėjo per Lenkiją; kad pirmuosius atminimus rašė vyrai, nes labai mažai moterų buvo raštingos; kad tradicijos rašyti nebeliko apie 2000-uosius. Apžiūrėję parodą ir patys atminimus parašė. O paskui, besivaišindami skania arbata, juos ir perskaitė.
Vasario 5 d. jaunieji žurnalistai žiūrėjo filmą „Gabrielis iš pasaulio čempionato“ („Nepatogaus kino klasė“)
Gabrielis yra 14 metų brazilas, kuris mums parodo 2014 m. pasaulio futbolo čempionato Brazilijoje poveikį savo aplinkai. Pradžioje vaikinas jautėsi labai laimingas, kad pasaulio čempionatas artėja ir kad jis vyks jo šalyje, bet paskui pamatė, ką tai reiškia – namai skurdesniuose rajonuose buvo nugriauti, kad atsirastų traukinių linija. Iš pradžių traukiniai buvo skirti visiems, bet vėliau paaiškėjo, kad jais važiuos tik turistai. Gabrielis nusprendė nepasiduoti, išklausė kino kursus ir ėmėsi veiksmų. Jis norėjo parodyti ne tik fantastišką Braziliją iš pasaulio čempionato perspektyvos, bet ir mažiau patrauklias čempionato puses. Videotinklaraštyje jis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje veikė buldozeriai, griaunantys jo apylinkėje namus. Vietiniams gyventojams pradėjus protestuoti, traukinių linija buvo perkelta kitur. Gabrielis dabar nori tapti žurnalistu ir kovoti už kitų teises. Jis mano, kad FIFA ir Brazilijos vyriausybė galėjo pinigus išleisti švietimui, sveikatos priežiūrai ir apsaugai. Pasaulio čempionato linksmybės neatlygina žmonių kančių. Gabrielis vietiniams vaikams gamina spragėsius ir organizuoja jiems filmų peržiūras lauke.
Vasario 6 d. mokytoja Rūta „Dainavos“ kino teatre žiūrėjo filmą „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“ ir susitiko su jo režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu.
Vieno žymiausių Lietuvos fotografų Antano Sutkaus kino portretas, atskleidžiantis charizmatišką, padūkusį ir kūrybišką maestro būdą. Net ir ištikus negalei senatvėje. Ruošdamasis ir keliaudamas į reikšmingiausią viso gyvenimo darbų parodą Manheime (Vokietija), Antanas nugrimzta į skaudžius praeities prisiminimus. Tačiau Nidoje nutikusios fotografijos pamokos moksleiviams vėl sugrąžina norą gyventi ir fotografuoti.
Vasario 10 d. mokytoja Rūta Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dalyvavo susitikime su knygos „Laužytojai“ autore Rita Valantyte.
„Jie visada elgdavosi ne taip, kaip kiti: klausė ne tos muzikos, mūvėjo ne tuos džinsus, kalbėjo per garsiai, dainavo per drąsiai. Jie apskritai galvojo per daug! Tai, ką padarė šie žmonės (Arnoldas Lukošius, Aidas Giniotis, Arūnas Valinskas, Saulius Urbonavičius-Samas, Oskaras Koršunovas, Algis Ramanauskas, Algirdas Kaušpėdas), kurdami, pankuodami, nešdami laisvės vėliavą, yra neįtikėtina ir žavu“, – teigė žurnalistė, rašytoja Rita Valantytė.
Pavadinimas „Laužytojai“ autorei kilo klausantis „Pink Floyd“ albumo The Wall. Kažkada, vos prieš trisdešimt metų, gyvenome visai kitoje realybėje – už geležinės uždangos, sienos, kurią reikėjo sugriauti. O kas gali griauti tarsi nepastebimai ir, atrodytų, gana nekaltai, jei ne muzika, teatras, knygos, televizija.
„Laužytojai“ – tai kūrėjai neformalai, kurie nebuvo atviri, sąmoningi disidentai, jie veikė labiau nesąmoningai, paveikti Vakarų kultūros ir jos principų. Tada būdami dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai jie nešė žinią apie kūrybos, vidinę individo laisvę, o tokie pasaulietiškai mąstantys žmonės buvo pavojingi sovietams. Neformalūs vėlyvojo sovietmečio (1980–1991) lyderiai – nenuoramos ir neprisitaikėliai – kūrė ir elgėsi kitaip, maištingai, pasikliaudami intuicija, o ne tuomete sovietine ideologija. Vis dėlto daugelis jų savo senelių ir tėvų istorijas (dauguma senelių buvo ištremti, o tėvai įbauginti) sužinojo tik Sąjūdžio laikais ar net vėliau.
Vasario 10–11 d. Druskininkuose vyko „LTeam žiemos festivalis 2023“. Tai šeštas kartas, kai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos olimpinio fondo organizuojamas festivalis vyksta šiame mieste. „Druskininkai išties galėtų tapti žiemos sostine“, – sakydama sveikinimo kalbą prasitarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. O apskritai „LTeam žiemos festivalis 2023“ energingai atšventė jau 10-ąjį gimtadienį.
Kiekvienas atvykęs ir užsiregistravęs gavo Dalyvio pasą, kuriame už įvairias įveiktas rungtis buvo kaupiami taškai. Vėliau taškus buvo galima iškeisti į įvairius prizus: LTeam ženklelius, knygas, gertuves, kuprines, kaklaskares, pirštines, termosus ar netgi sportinius LTeam marškinėlius ilgomis rankovėmis.
Veiklų tiek vaikams, tiek tėvams netrūko iki vėlyvo vakaro, buvo galima sudalyvauti daugiau nei 30-yje įvairių rungčių. Šeštadienio vakare renginį vainikavo GJan koncertas.
Jaunasis žurnalistas Simas Degutis dalyvavo vaikų 500 m bėgimo rungtyje. Medalį gavo visi, nubėgę šią distanciją. Simui labai patiko kulkinio šaudymo, grindų kerlingo, orientavimosi, kukurūzinio (JAV labai populiari pramoga, kurios metu į specialų taikinį reikia mėtyti kukurūzų maišelius) ir bavariško akmenslydžio rungtys.
Vėliau S.Degutis susipažino su viešųjų ryšių specialistų rengiamais pranešimais spaudai.
Ir Vasario 16-ąją vėl bėgo! Dalyvavo 7 bėgime „Išbėk žodį Lietuva!“ Alytuje.
Vasario 15 d. mokytoja Rūta žiūrėjo filmą „Poetas“. Su Kosto Kubilinsko istorija susipažino ir mokiniai. Filmą taip pat pažiūrėjo Simo mama Renata Degutienė bei jaunosios žurnalistės Taja Tamkevičiūtė ir Gytė Augustinaitytė.
Vasario pabaigoje mūsų komandos nariai dar ir keliavo: Gustas ir Erikas lankėsi Lenkijoje, o Ignas – Danijoje.
Vasario 25 d. mokytoja Rūta ir jaunųjų žurnalistų kursų mokinė Gytė dalyvavo Knygų mugėje. Abi artimiausiu metu skaitys kolegų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės parašytą knygą
Artėjant 2019-ųjų prezidento rinkimams Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas gauna neįprastą užduotį – nesilaikant griežtų taisyklių patikrinti vieno iš kandidatų rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą. Pareigūnas netrunka suprasti, kad tai gali būti savotiška Departamento vadovų parama prezidento posto siekiančiam Gitanui Nausėdai, todėl ryžtasi tapti Pranešėju.
Šioje knygoje pirmą kartą prabyla ne vien Pranešėjas, bet ir dešimtys kitų liudininkų, savo akimis mačiusių Nausėdos rinkiminę kampaniją, jo įsikūrimą Prezidento rūmuose, bandymus įsitvirtinti Lietuvos politikoje, artimiausios komandos euforiją ir nusivylimus. Atskleidžiama, kaip prezidentas Nausėda ir kiti valstybės vadovai veikė per svarbiausias pastarojo meto krizes: pandemiją, maršizmą, Rusijos karą Ukrainoje, Lietuvos konfliktus su diktatoriškomis valstybėmis.
Knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ tęsia „Kabinete 339“ pradėtą pasakojimą apie Lietuvos valstybės valdymo užkulisius.
Šioje Birutės ir Dovydo knygoje keičiasi rūmų adresas, bet nekinta užkulisinės intrigos, apie kurias rūmų šeimininkai niekada nenori pasakoti. Intriguoja iškalbingi prezidento Gitano Nausėdos kadencijos ir jo asmenybės štrichai bei žurnalistų keliamas amžinas klausimas – kam tarnauja slaptosios tarnybos?
Andrius Tapinas
Ak, ta gerovės valstybė. Skaityti tokias knygas yra bjauru: tenka irtis per puslapius, kuriuose intrigos, manipuliacijos, melas, politinės rietenos ir kvailystės. Užvertęs paskutinį puslapį tik dar kartą pagalvoji, kad Danijos Karalystėje kažkas tikrai supuvę ir žurnalistiniais įrankiais to nesutvarkysi. Bet, kaip teigia vienas garsus filosofas, – niekas nesakė, kad bus lengva.
Antanas Terleckas
Knygos autoriai – „Laisvės TV“ tyrimų žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė, kartu atlikę ne vieną žurnalistinį tyrimą apie politinę korupciją, įtartinus verslo sandorius, socialines problemas. Pirmoji jųdviejų knyga „Kabinetas 339“ tapo lietuvišku bestseleriu, „15min” metų knygos apdovanojimuose išrinkta geriausia lietuviška negrožinės literatūros knyga. Vėliau sukurti televizinės dokumentikos filmai – „Fūrų vergai“, „Pažemintųjų palata“, „Kyjivo trasa“ – sudomino šimtus tūkstančių žiūrovų. Už savo darbus jie pelnė Peter Greste Freedom Of Speech ir Future Story tarptautinius apdovanojimus, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Vilniaus universiteto, Vilniaus politikos analizės instituto, Romo Sakadolskio, Gailių klano premijas už tiriamąją žurnalistiką.
