Menu

Ką apie Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursus galima perskaityti almanache „Žurnalistika“?

„ŽURNALISTIKA“ jau čia! Švenčių išvakarėse atkeliavo žalia lyg žaliaskarė Kalėdų eglutė almanacho „Žurnalistika“ 2018 antroji knygelė. Almanacho redaktorė – LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus vadovė Jolanta Beniušytė. Almanacho viršelius puošia spaudos fotografų profesionalų nuotraukos. Leidinį leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, finansuoja Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondas, spaudai paruošia leidykla „Kriventa“.

Redaktorės žodis

Metams baigiantis, mielieji skaitytojai ir kolegos, pasidairėme į Dzūkijos pusę, kur domėjomės pagrindine šių metų „Žurnalistikos“ almanacho tema – „Žiniasklaidos laisvės regionuose analizė. Tai duotybė ar nuolatinė kova?“
„Reikia pripažinti, kad verslo, politikos ir žiniasklaidos santykiai regione tam tikra prasme yra apsunkinti. Artimumo efektas, kai bendravimas yra pakankamai betarpiškas, sukuria iškreiptų santykių poreikį, kuomet manoma, kad šalys galėtų būti „sukalbamesnės“ dėl pažinties ir bendravimo“,- teigia alytiškė Aldona Jankauskienė, su vyru Romu prieš penkerius metus pasiryžusi tikram iššūkiui – įkurti interneto portalą alytusplius.lt
Pasak A. Jankauskienės, regione išlaikyti profesinį atstumą yra sudėtinga, juolab, jei jį išlaikyti nori tik viena pusė. Gebėjimas atskirti darbinius dalykus nuo asmeninių daugeliu atvejų tėra siekiamybė, kurios nebuvimas baigiasi klausimu: tu nori būti mano draugas ar žurnalistas? Tokiais atvejais belieka atsakymas: būti mano draugu kainuoja.
„Apie pagarbą savo profesijai mums visiems reikėtų dažniau susimąstyti. Ne tik tada, kai kyla grėsmė netekti nemokamos prieigos prie vienokių ar kitokių duomenų. Bet ir tada, kai vienas po kito sekantys draudimai, kurių jau nė nebespėjame sekti, žurnalistą verčia būti nebe įvykius fiksuojančiu ir apie juos visuomenę informuojančiu asmeniu, o leidimų fotografuoti, filmuoti skelbti kaulijančiu nabagu.
Tyliai priiminėjamuose teisės aktuose vis daugėja pseudo privatumo, kurio vėzdu, kaip ir savo teisėmis, mojuoja visi, kas netingi: nuo mugės prekeivio iki pažeidėjo gatvėje ir nusikaltėlio teisiamųjų suole ar pataisos namuose.
Vis rėksmingiau savo teises ginančioje visuomenėje žurnalistų teisė gauti informaciją vis dažniau atsiduria antrame plane“,- teigia portalo įkūrėjai.
Tačiau palyginus su kolegomis Rusijoje, mes, galime sakyti esame karaliai. Štai ką pasakoja nepriklausomos TV „Dožd“ žurnalistas Konstantinas Egertas. „Mes, Rusijos žiniasklaida, gyvename totalitarinio valstybinio 24 valandų monitoringo režimu. Kuo skiriasi mūsų darbas valstybiniuose ir nepriklausomuose kanaluose? Tie, kurie esame bent šiek tiek laisvesni reikšti įvairias nuomones, nuolat gyvename psichologiškai gana sunkiai, laukdami ekonominių sankcijų iš valdžios. Kaip ir buvo „Dožd“ televizijai, kuri buvo išmesta iš pagrindinių keturių kabelinės televizijos kanalų šalyje paketų. Užteko kažkokio neva karo veteranų skundo“.
O ką apie žurnalisto profesiją mano jaunimas? Juk būti žurnalistu – tai galbūt atrodo romantiškai, patraukliai, tačiau ši profesija yra priskiriama prie sunkesnių ir net pavojingų gyvybei. Laikraščio „Alytaus naujienos“ redaktoriaus pavaduotoja, Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų vyresnioji medijų mokytoja Rūta Jasionienė jau daugybę metų kukliai ir kantriai moko moksleivius šios profesijos paslapčių ir jau išugdė ne vieną spaudos, TV „žvaigždę“. „Ko mokome Jaunųjų žurnalistų kursuose? Svarbiausia: kaip nepasiklysti šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra nepertraukiamas naujienų srautas. Jauni žmonės mano, kad žurnalistika – tai laisvė mąstyti, domėtis, dalintis“,- sako alytiškė kolegė Rūta, jaunimui negailinti daug savo laisvo laiko valandų.
Lietuvos žurnalistų sąjųngos XII suvažiavime, įvykusiame 2018 11 24 Vilniaus Rotušėje, taip pat daug dėmesio skirta žodžio laisvei, solidarumui, žurnalistikos aktualijoms ir ateičiai. Naujai kadencijai išrinktas sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius vėl burs žurnalistų bendruomenę, kad suglaudę pečius įveiktume naujus profesinius iššūkius. O jų yra ir bus nemažai. Suvažiavimas patvirtino ateities LŽS keturias veiklos strategines gaires: dėl atsakomybės už nepagrįstą žurnalistų persekiojimą už kritiką, dėl žurnalistų profesionalumo, dėl lietuvių kalbos vartojimo žurnalistikoje, dėl žurnalistikos stiprinimo.
Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija irgi svarsto viena po kitos byrančias naujoves, kurias pravartu žinoti meno kūrėjo statusą turintiems žurnalistams, knygų autoriams, fotografams.
Nežiūrint įvairių sunkumų, savo profesiniu pasirinkimu džiaugiasi žinomos alytiškės žurnalistės Alma Mosteikaitė, Aušra Tubienė, Genovaitė Rafanavičienė.
Alma 30 metų ištikima „Alytaus naujienoms“, jos nepaviliojo lengvesni darbai viešuosiuose ryšiuose. „Man žymiai prasmingiau parašyti paprasčiausią žmogui reikalingą informaciją laikraštyje, negu kažkokiam valdininkui bandyti formuoti teigiamą įvaizdį“, – įsitikinusi žurnalistė.
Viena iš ryškiausių žurnalistikos atstovių, užaugusių po Dzūkijos sostinės padange, tai šiuo metu populiarių TV laidų „Svajonių sodai“ ir „Svajonių ūkis“ autorė Aušra Tubienė. Aušra teigia išbandžiusi ir spaudos žurnalistės, ir viešųjų ryšių specialistės darbą, tačiau didžiausia jos meilė – televizija. Ir, žinoma, sodai. Įdomu, tai, kad A. Tubienės ir senelis, ir sūnus rinkosi žurnalistų profesijas. Šeimos dinastija? Plačiau apie tai pasakoja pati Aušra.
„Neprisimenu nė vieno rašinio, dėl kurio jausčiau apmaudą. Visada stengiausi visus išklausyti, patikrinti faktus iš kelių šaltinių. Tai universitete įkalė į galvą dėstytojai“,- sakė alytiškė žurnalistė Genovaitė Rafanavičienė, šiuo metu padedanti auginti anūkus Klaipėdoje.
O štai Aurelija Arlauskienė, Vinco Kudirkos premijos laureatė, viena LŽS Vilniaus skyriaus įkūrimo iniciatorių ir ilgametė jo vadovė, ketvirtį amžiaus atidavusi žurnalistikai, atkūrusi almanachą „Žurnalistika“, jau dešimt metų gyvena Vilniaus krašte ir domisi jo istorija, populiarina jį. Tad su Aurelija – pokalbis apie žurnalistiką, žurnalisto profesijos specifiką, visuomeninę veiklą ir gyvenimo pilnatvę.
Šiame almanacho numeryje pateikėme daug pasakojimų apie mūsų kolegas, perdavėme jų mintis, kokia ta žurnalisto profesija, kokia ji padarė įtaką kaip asmenybėms, kaip paveikė gyvenimo istorijas, kaip paskatino kūrybai.
Užbaigiant šventinius, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metus, leidinyje pateikiame Gerimanto Statinio publikaciją apie Antano Poškos ir Mato Šalčiaus 1929 m. legendinės kelionės motociklu dramą. Ši kelionė visuomenę tebedomina iki šiol – neseniai du vyrai, klaipėdietis verslininkas Aurimas Mockus ir žurnalistas Rimas Bružas taip pat motociklu leidosi šios įspūdingos kelionės maršrutu, lapkričio pabaigoje jie buvo jau Egipte…
Į lietuviškos spaudos ištakas Mažojoje Lietuvoje pažvelgiame pavartę šią vasarą, deja, jau šviesios atminties kolekcininko Šarūno Toliušio išleistą unikalų žinyną – knygą, kurioje pristatoma per 400 senųjų Vakarų Lietuvos leidinių.
Antrąją šių metų almanacho „Žurnalistika“ knygelę vainikuoja žurnalistų kelionės aplink pasaulį su Lietuvos žurnalistų sąjungos vėliava ir žurnalistų bendruomenės veiklos kronika.
Tad smagaus skaitymo ir ateinančių laimingų Naujųjų 2019 – ųjų metų visiems jums, mieli skaitytojai! Tikiuosi, draugausime ir kitais metais. Papasakoti tikrai turėsime ką, nes kitais metais Lietuvos žurnalistų sąjunga minės 90 metų sukaktį.
Pagarbiai, Jolanta Beniušytė, almanacho „Žurnalistika“ redaktorė

Kategorijos:   Naujienos

Facebook