ajc Gruodžio 11–12 dienomis Vilniuje vyko konferencija „Neformaliojo vaikų švietimo pokyčiai ir iššūkiai“, kurioje aptarta neformaliojo vaikų švietimo situacija ir kokybiškam paslaugų įgyvendinimui reikalingi pokyčiai. Konferencijoje dalyvavo neformaliojo vaikų švietimo specialistai iš nacionalinių institucijų, savivaldybių, asocijuotų NVŠ teikėjų atstovai.
Konferenciją atidaręs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius atkreipė dėmesį, kad būtina ne tik mažinti skirtį tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo ir užtikrinti teikiamų paslaugų įvairovę – svarbu skirti daugiau dėmesio neformaliojo švietimo veiklų kokybei: „Neužtenka tik skatinti, kad rastųsi naujos veiklos, didinti jų prieinamumą, reikia nepamiršti skirti dėmesio ir laiko užtikrinti, kad vaikus pasiektų kokybiškos NVŠ paslaugos, užduoti sau klausimą, kokią naudą duoda, pridėtinę vertę kuria siūlomi užsiėmimai“, – kalbėjo A. Kazakevičius.
Renginyje, aptarta partnerystės bei sėkmingo bendradarbiavimo tarp nacionalinių neformalųjį vaikų švietimą kuruojančių institucijų ir savivaldybių specialistų svarba, pristatytas Neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimo projektas, kuris nuo 2018 m. bus testuojamas ir tobulinamas šešiose pilotinėse šalies savivaldybėse. Diskutuota apie NVŠ plėtros iššūkius, susijusius su finansavimu, darbo organizavimu ir kokybiniais programų vertinimo parametrais. Savivaldybių atstovams pristatyti tikslinio finansavimo NVŠ programoms pokyčiai 2018 m. Atkreiptas dėmesys, kad vienam mokiniui tenkančio krepšelio dydis vidutiniškai lieka nepakitęs, t. y., numatoma skirti 15 Eur, tačiau esant poreikiui, savivaldybėse ši suma galės būti koreguojama nuo 10 iki 20 Eur. Pabrėžta, kad NVŠ finansavimo prioritetas turėtų būti skiriamas, programų kryptims, kurių nėra savivaldybėje ar jų trūksta, kaimo vietovėse įgyvendinamoms programoms, pirmumas turėtų būti teikiamas vaikams, kurie nelanko jokių NVŠ ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų, ir kt. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad labai svarbu, jog valstybės skiriamos lėšos NVŠ programoms būtų panaudojamos tikslingai ir pagal paskirtį, aptartos savivaldybių darbuotojų, kuruojančių NVŠ sritį, darbo užmokesčio problemos.
Konferencijoje ypač daug dėmesio skirta gerųjų savivaldybių patirčių sklaidai. Kaip sėkmingai efektyvinti neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimą pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskaitė. Šiauliuose neformaliojo švietimo veiklose aktyviai dalyvauja daugiau nei pusė savivaldybėje gyvenančių vaikų. Vieni iš Šiaulių miesto sėkmės elementų – savivaldybėje įdiegta ir naudojama elektroninė sistema, leidžianti atlikti mokinių lankomumo apskaitą ir efektyvinti lėšų NVŠ paslaugų teikėjams paskirstymą, jau kurį laiką veikiantis įsivertinimo ir išorinio vertinimo mechanizmas, taip pat priimti sprendimai dėl savivaldybės įsteigtų įstaigų finansavimo sistemos pokyčių, bei savivaldybėje priimta Šiaulių miesto vaiko asmenybės ūgties koncepcija.
Galimybe dalintis patirtimi, aptarti iššūkius, su kuriais susiduriama neformaliajame vaikų švietime, džiaugėsi Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Stokienė: „Noriu pasidžiaugti, kad tokia konferencija organizuojama. Čia susitinkame, pasitariame, vieni iš kitų mokomės, o patirties sklaida yra labai svarbi norint dirbti efektyviau ir užtikrinti kokybiškesnį paslaugų vaikams organizavimą. Konferencija suteikia galimybę gyvai gauti atsakymus į kylančius klausimus, ypač dabar, kai vėl numatomi finansavimo administravimo pokyčiai. Kalbant apie paslaugų kokybės užtikrinimą, manau, kad svarbiausia kalbėtis su paslaugų teikėjais, tėvais ir vaikais, skatinti NVŠ užsiėmimų vadovus pačius įsivertinti savo darbą, užtikrinti informacijos apie neformaliojo vaikų švietimo veiklas sklaidą“, – kalbėjo V. Stokienė.
Renginyje dalyvavusi Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė ir jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Kniazytė tikino, kad tikslinis NVŠ finansavimas, skiriamas mokinio krepšelis, neformaliojo švietimo veiklų ir jose dalyvaujančių vaikų skaičių išaugino dvigubai: „Paslaugų tinklas labai išaugo, NVŠ užsiėmimai vyksta ne tik Rokiškyje, bet ir rajono miesteliuose ir kaimeliuose, stengiamės paslaugas priartinti prie vaiko. Mūsų rajone auga ir įvairovė, atsirado naujų krypčių, tokių kaip robotika, užsiėmimų, skirtingose programose dalyvauja apie 60 proc. vaikų. Dabar laukia naujas – kokybinis iššūkis. Tikiuosi, kad kokybės užtikrinimo projektas duos atspirties taškų, kaip nesukeliant didelės įtampos tiekėjams vertinti teikiamų paslaugų kokybę ir ją gerinti“.
Konferencijoje taip pat pristatytas Mykolo Romerio universiteto atliktas tyrimas, kurio metu analizuota neformaliojo švietimo patirčių įtaka asmens gerovei, atskleidęs, kad neformalus vaikų švietimas vis dar nėra pakankamai orientuotas į kompetencijų ugdymą ir dažniau yra suvokiamas kaip laisvalaikio praleidimo forma, todėl užsiėmimų metu rekomenduojama daugiau dėmesio skirti specialioms kompetencijoms, socialiniams įgūdžiams, kūrybiškumui ir verslumui ugdyti, atsižvelgiant į skirtingus paslaugų gavėjų ir valstybės poreikius diferencijuoti NVŠ paslaugų finansavimo ir organizavimo sistemas ir taip prisidėti prie vaikų ir jaunimo gerovės pojūčio augimo.
Apžvelgtas ir Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indekso 2016 m. tyrimas. Tyrimo metu išryškėjo, kad dalyvavimas įvairiose veiklose, priklausymas organizacijoms neabejotinai teigiamai veikia jaunimo pilietinę savimonę, tikėjimą, kad pilietinis aktyvumas turi įtakos sprendimų priėmimui valstybėje. Neabejotina, kad per neformalųjį švietimą ugdomi pilietiškai aktyvesni jauni žmonės, kurie ženkliai dažniau įsitraukia į savanorišką darbą.
Konferenciją vainikavo darbas grupėse, kur buvo diskutuojama kaip organizuoti neformalųjį vaikų švietimą per atostogas, kaip neformalųjį švietimą priartinti prie vaiko ir kaip efektyvinti neformaliojo vaikų švietimo finansavimą savivaldybėse pasitelkiant naujus finansavimo modelius. Švietimo specialistai ieškojo būdų ir atsakymų, kaip vertinti NVŠ paslaugų kokybę ir kokie NVŠ paslaugų modeliai galimi savivaldybėse, kaip priimti duomenimis grįstus NVŠ sprendimus, remiantis patirtimi teikė siūlymus, kaip optimizuoti NVŠ krepšelio procesus.
Konferenciją organizavo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.
Nuotraukos https://photos.app.goo.gl/ZSiFURy8mo5RSnDF3
