ajc Sausio 13-oji mums, Lietuvos vaikams, kurie akis atmerkė laisvoje Tėvynėje, yra lyg mistinė pasaka, apipinta tėvų ir senelių pasakojimų apie keliones į Vilnių, bemieges naktis, didingus laužus ir stiprybę teikiančias dainas.
Laisvės gynėjų dienos žvakės ugnelė kasmet suvirpina daugybės žmonių širdis, skatina įsileisti tyriausius jausmus ir švelniausias melodijas, paminėti Tėvynės laisvę ir nuplauti nekaltų žmonių, paaukojusių savo gyvybę vardan Lietuvos, kraują. Kasmet šią dieną mini ir Jaunųjų konservatorių lygos Alytaus skyriaus nariai, o šiandien dalijasi savo įžvalgomis šiai dienai prisiminti.
Gyveni nepriklausomoje valstybėje, o kas Tau yra laisvė?
Laisvė – tardamas šį žodį nejučia supranti, kiek daug man ir mums visiems, Lietuvos piliečiams, jis reiškia. Aš esu labai laiminga, kad gyvenu laisvoje Lietuvoje. Sausio 13-oji – tai istorinė diena, kuri pakeitė mano, mano senelių ir tėvų gyvenimus. Jaučiu begalinę pagarbą tiems žmonėms, kurie šią dieną paaukojo savo gyvybę gindami Lietuvos nepriklausomybę. Ačiū mūsų laisvės gynėjams. Didžiuojamės, kad esame laisvi, gyvename nepriklausomoje valstybėje.
Atėja Maknevičiūtė
Kasmet minime Laisvės gynėjų dieną, pasirenkame prisiminti šią dieną skirtingai, o kaip ją pamini Tu?
Sausio 13-osios įvykiai yra tikrai ypatingi, nesvarbu, kad apie juos esu girdėjusi tik iš įvairiausių pasakojimų, bet kiekvienais metais stengiuosi šią dieną paminėti ir aš. Kiekvieną Sausio 13-ąją pasitinku su patriotinėmis dainomis ir, žinoma, uždegta žvakute. Visą dieną gyvenu mintimis, o kaip jautėsi žmonės, kokios mintys sukosi jų galvose tą minutę, kai stojo prieš tankų vikšrus? Tada susimąstau, kad jie buvo be galo drąsūs, kad nebijojo pasipriešinti ir stojo prieš tankus. Esu jiems labai dėkinga, kad dabar galiu džiaugtis, jog gyvenu laisvoje šalyje. Nepamirštu ir Sausio 13-osios dokumentinio filmo, kuriame ir atsispindi visi įvykiai, nutikę tą 1991 metų sausio 13-osios naktį, kurių metu aš dar nebuvau gimusi.
Vilija Kazlauskaitė
Minėjimų metu dauguma žmonių susimąsto, o kokios mintys sugraudina Tavo, laisvoje Lietuvoje gimusio žmogaus, akis ir širdį?
1991 metų sausio 13 dieną mes pasirodėme kaip vieninga ir nenugalima tauta, kuri nenuleis rankų, kol nebus laisva. Man, kaip Lietuvos pilietei, tai yra svarbi šventė ir ją paminiu kiekvienais metais. Dalyvauju organizuojamuose renginiuose, mokykloje degame žvakeles ir daliju neužmirštuoles. Svarbiausia yra tai, ką mes jaučiame, apie ką galvojame minėdami šią dieną. Pažvelgę į kitus žmones galime matyti, kad vienų veiduose atsispindi skausmas ir liūdesys, kiti susikaupę apmąsto viso ko esmę. O aš visada mąstau apie dėl mūsų laisvės mirusių žmonių buvusį gyvenimą, apie jų šeimas. Kokie drąsūs ir ryžtingi jie buvo, kad pasiryžo mirti už Lietuvos laisvę. Ir jie visada išliks mūsų širdyse kaip Lietuvos herojai.
Kamilė Rakauskaitė
Ką Sausio 13-oji reiškia būtent Tau?
Tai – neįprasta ir nekasdienius jausmus sukelianti diena. Man ji tiksliai primena, kodėl aš esu laisva. Prieš 27 metus minios žmonių, kovojusių su okupantais, ir tie keturiolika žuvusiųjų, atkakliai gynusių Lietuvos nepriklausomybę bei laisvę nuo negailestingos SSRS agresijos. Tai mano ir visos tautos didvyriai. Man ir tiems, kurie tądien dar nebuvo gimę, ši diena lyg mistinė, apipinta senelių ir tėvų istorijų, ji rodo vienybės ir patriotiškumo svarbą dar gana jaunai mūsų valstybei. Kasmet savęs klausiu: ar šiandien būtų daug pasielgsiančių taip pat? Ar mums užtektų drąsos pulti prie šarvuočių? Noriu tikėti, jog nedidelės valstybės gyventojų širdys – didžios. Tikėjimas įkvepia ir skatina veikti. Šiandien, kai mes nepriklausome kitiems, beveik viskas priklauso nuo mūsų.
Greta Radzevičiūtė
Kodėl verta prisiminti šią kruviną dieną?
Dažnai jaunas žmogus net nepagalvoja apie Sausio 13-ają, bet, manau, kad šią dieną prisiminti ne tik verta, bet netgi būtina. Tai turėtų būti mūsų pareiga pagerbti ne tik Tėvynę, bet ir savo senelius, prosenelius ar tiesiog bet kurį ten buvusį žmogų, kovojusį dėl laisvės, kurią turime šiandien tik dėl jų drąsos ir ryžto. Turime suvokti, jog be jų neturėtume visko, ką turime šiandien, – galimybę laisvai tobulėti, išreikšti savo nuomonę, kalbėti gimtąja kalba. Todėl manau, kad kiekvienas turime pradėti nuo savęs, nueiti į minėjimui skirtą renginį, įsisegti jau tradicija tapusią neužmirštuolę ar tiesiog skirti truputį savo laiko ir tylos minute pagerbti tuos, kurie kovojo.
Megė Černiauskaitė
Neužmirštuolė – gėlė, kuri mums primena krauju sudrumstą dieną. Kokius jausmus ji sukelia Tau?
Neužmirštuolė asmeniškai man simbolizuoja laiką, kai mūsų kaip valstybės ir kaip tautos brolybė, ryžtas buvo išbandomi. Laiką, kai lietuviai pasirodė vienas kitam kaip tikri broliai, patys nesavanaudiškiausi, patys atkakliausi ir daugiausia paaukoti pasiryžę piliečiai. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai kiekvienas žmogus pasiryžo veikti ne dėl savęs, ne dėl kažkokios materialinės naudos ar, galų gale, garbės, bet veikė dėl visos Lietuvos ateities, dėl to, kad galėtume būti nepriklausomi nuo kitų, kad galėtume daryti tai, ką darome, veikti kaip veikiame, elgtis kaip mums atrodo geriausia, o svarbiausia – kalbėti gimtąja ir mūsų visų mylima lietuvių kalba. Ši mažytė gėlė man primena, kad mes, nors ir esame maži, tačiau mūsų siekiai dideli ir mes, kaip viena bendra tauta, galime daug, tik reikia to nepamiršti.
Akvilė Jaruševičiūtė
***
Kalbama, kad šiandien Lietuvos žmonės nėra pilietiški ir patriotiški, kad jeigu reikėtų ginti savo Tėvynę, dauguma nepasiryžtų aukoti gyvybės vardan Lietuvos. O kasdien pasaulį ir Lietuvą jungiantys lėktuvai jiems yra prioritetas. Tačiau visais laikais žmonės siekė laisvės, tik būdami dar pakankamai jaunos valstybės piliečiai, žmonės nejaučia tokio didelio ryšio su bažnyčiomis, žaliais miškais ir lietuviškai šnekančiais kaimynais. Tačiau tie, kurių širdyse šiandien ir kiekvieną dieną pražysta neužmirštuolė, skatinanti skaudžią dieną pasitikti su džiaugsmu ir pagarba, ir yra kertinis akmuo, kuris padės judėti pirmyn ir išsaugoti tai, ką sukūrė ankstesnės kartos – Lietuvos laisvę.
