Tarptautinė socialinių įgūdžių ir finansinio raštingumo programa „Aflatoun“ Alytaus jaunimo centre. Kovo mėnesio veiklos.

Kovo mėnesį Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų ir vokalinės studijos „Boružėlė“ ugdytiniai toliau dalyvvavo integruotoje tarptautinės socialinių įgūdžių ir finansinio raštingumo programos „Aflatoun“ veikloje.

„Kovo 20 dieną jaunieji žurnalistai žiūrėjo filmą „Statom į rėmus“. Tai trumpametražis dokumentinis filmas apie turizmą ir jo sudėtingus santykius su čiabuvių bendruomenėmis. Jame atskleidžiamos intriguojančios pietų Etiopijos mursi moters ir olandų turistų mintys, kai jie ruošiasi susitikti. Tai galiausiai baigiasi kebliu susitikimu.

Mursi genties moteris: jų apatinėse lūpose įstatytos medinės plokštės, spalvoti piešiniai ant nuogo kūno ir keisti apdarai atrodo labai egzotiškai. Nors daugelyje vietų komiškas, tačiau tai kartu ir šokiruojantis filmas apie tai, kaip primityvus kultūrinis turizmas griauna vietos gyventojų tradicijas.

Diskutavome šiomis temomis: vystomasis bendradarbiavimas, tapatumas, globalizacija, stereotipai, tarpkultūriškumas.

Kovo 27 dieną jaunieji žurnalistai žiūrėjo filmą „Baširas stebuklų šalyje“

Dešimtmetis Baširas su šeima gyvena sahravių pabėgėlių stovykloje Sacharos dykumoje. Dienos stovykloje slenka nuobodžiai, ypač vasarą, kai nevyksta pamokos. Berniukas svajoja apie maudynes tolimoje jūroje. Vieną dieną Baširas sulaukia kvietimo praleisti atostogas Barselonoje, ispanų šeimoje. Ar ši patirtis gali pakeisti berniuko gyvenimą?

Išsiaiškinome pagrindines sąvokas: kas yra asmuo be pilietybės, ieškantysis prieglobsčio, pabėgėlis, migrantas.


Asmuo be pilietybės. Tarpautinėje teisėje asmeniu be pilietybės laiko-
mas žmogus, kuris nėra laikomas jokios valstybės piliečiu vadovaujantis tos
valstybės įstatymais. Kai kurie asmenys be pilietybės yra ir pabėgėliai. Ta-
čiau ne visi pabėgėliai yra asmenys be pilietybės – daug žmonių, kurie yra
asmenys be pilietybės, niekada neperžengė valstybinių sienų. Žmonės, pa-
tenkantys į šią grupę, yra ypatingos rizikos zonoje.
Ieškantysis prieglobsčio. Tai asmuo, kuris pareiškė, kad jis ar ji yra pabė-
gėlis(-ė), ir laukia, kad jo(s) pareiškimas būtų patenkintas arba atmestas. Šis
terminas nesusijęs su jokiomis prielaidomis – jis tik konstatuoja faktą, kad
koks nors žmogus pateikė pareiškimą. Vieniems ieškantiems prieglobsčio
asmenims pabėgėlio statusas bus suteiktas, kitiems – ne.
Pabėgėlis. Konvencijoje dėl pabėgėlių, priimtoje 1951 m., pabėgėliais va-
dinami žmonės, išvykstantys iš savo gimtosios ar gyvenamosios šalies, nes
jie „pagrįstai bijo būti persekiojami dėl savo rasės, religijos, tautybės, daly-
vavimo kokios nors socialinės grupės veikloje ar dėl savo politinių pažiūrų ir
negali ar dėl baimės yra nepajėgūs pasinaudoti tos šalies teikiama apsauga“.
Žmonės, kurie bėga iš regionų, kuriuose vyrauja konfliktai arba prievarta
bendrąja prasme, paprastai taip pat laikomi pabėgėliais. Gimtoji valstybė šių
žmonių negina – atvirkščiai, gimtosios valstybės valdžia dažnai juos baugina
persekiodama.
Migrantas. Migranto terminas paprastai apibūdina asmenį, kuris laisva
valia priima sprendimą persikelti gyventi į kitą regioną ar šalį, dažnai tikė-
damasis geresnių materialinių bei socialinių sąlygų bei norėdamas pagerinti
savo arba savo šeimos gyvenimo galimybes. Žmonės migruoja ir dėl dauge-
lio kitų priežasčių

Galimybę žiūrėti šiuos filmus suteikė projektas „Nepatogaus kino klasė: sisteminio pokyčio link“, kuris yra finansuojamas 2019–2024 m. Lietuvoje veikiančio EEE finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo, pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti. https://eeagrants.org/. Taip pat prie projekto įgyvendinimo prisideda Lietuvos kino centras.

Gytė Augustinaitytė ir Simas Degutis parašė publikacijas, kuriose atskleidė savo kaip savanorių patirtį.

Klausėmės ir aptarėme Georgia Gwinnett koledžo profesorės Dovilės Budrytės nuotolinę paskaitą „Deportacijos ir Gulagas kaip įlytinti procesai: įžvalgos iš Rytų Europos”.

Renginį moderavo prof. Natalija Arlauskaitė, VU TSPMI Feministinės politikos ir socialinės kritikos grupės narė.

Moterų parašyti memuarai ir atsiminimai apie tremtis ir Gulagą, daugelis kurių buvo išspausdinti ankstyvuoju demokratizacijos laikotarpiu praeito amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, paliečia motinystės, lyčių santykių ir smurto lyties pagrindu temas. Šios temos paprastai nedomina autorių, rašančių tradiciniais būdais apie Gulagą. Iš atsiminimų ir memuarų galima spręsti, kad moterims teko patirti tam tikras smurto formas, kurių vyrai nepatyrė. Šios istorijos įamžina skirtingas moterų patirtis ir praturtina supratimą apie Gulagą. Demokratizacijos periodu jos vaidino svarbų vaidmenį delegitimizuodamos ankstesnę politinę santvarką ir atskleisdamos nusikaltimus, įvykdytus Stalino valdymo laikotarpiu. Remiantis šia literatūra, šis pranešimas atskleidė, kaip susikūrė įlytintos pasakojimų apie Gulagą ir Stalino metų deportacijas perspektyvos.” – gausios veiklos rezultatais dalijasi mokytoja Rūta Jasionienė.

Vokalinėje studijoje „Boružėlė“ kovo mėnesį vaikai atliko lavinančias užduotis. „Užduotėlė – po skalbimo pasimetė pirštinės, jas reikia surasti su rodyklėmis ir parašyti, kur mamytės, tėtės, senelės, vaikučių. Reikia paskubėti, nes tuoj ateis svečiai” – pasakoja mokytoja Raimonda Remeikienė.

Vokalinė studija „Boružėlė“
Share this…

Recommended Articles

Social Share Buttons and Icons powered by Ultimatelysocial

Facebook