ajc Tep jau atcitiko, kad per savo amželį teko dirbc visokiose pareigose ir įvairias šventes organizuoc. Tami tarpi ir užgavėnes. Šitų šventį švešc pradėjom Lietuvai atgavus Nepriklausomybį. Prismenu, kap švęsdavom linksmiausių žiemos palydų šventį Praniūnų kaimi. Susrinkdavo žmonės persirengį visokiais cigonais, žydais, ubagais an kaimo tvenkinio lado ir prasdėdavo linksmybės. Valdzia net koloratų buvo sukonstravus, kad ne cik jauni, ale ir dzideli prismintų vaikystį. Tai juoko būdavo, o jau griuvimų, galvos svaigimų… Ne cik blynus, žagarėlius, mėsų valgėm, ale ir dainas dainavom, baikavom. O kur dar pasvažinėjimai su rogėm…
Kap dzirbau „Vilties“darželyje – mokykloje, Vidzgirio vidurinėje, Miklusėnų pradinėje mokykloje, irgi švęsdavom užgavėnių šventį. Iš anksto mokydavomės folklorinių ratelių, žaidzimų. Kap katriem tai ir muzikų sumislinau. Mes dainuodavom: „Dziaugias senis po žiemos susilaukis šilumos, ir vėl šyla, ir vėl šąla, ir vėl senis dancį kala“. Dar šokdami dainuodavom apie žydelį: „An žilvicio kelmo žyds degė degutų. Nuo žilvicio deguto žydo vaikai pasiuto“. Siausdavom ir mes – ne cik žydo vaikai. O kur dar ratelis – „Rai, rai, rai susivijo dobilai“. Šokiai apie cigonus, ožį, velnius, katriej šokinėja pasraitojį kelnes. O kap velnio tympos nutrūko visos kelnės nusmuko…Visi vaikai apsirengį ubagais, velniais, gylcinėm, cigonais, mergaitės bernaicių rūbais, o bernaiciai mergaitiškais, graydavom puodų dangciais, šaukštais, terkšlėmis, kleketais… Labai jau šventį pralinksmydavo Lašininis ir Kanapinis. Jiej visų čėsų bardavos, aiškydavos, katras geresnis, protingesnis, stipresnis. Tep insijausdavo in savo rolį, kad net ramyc raikėdavo, ale cik trumpam pavykdavo nuramyc. Jiej išsikviesdavo viens kitų dvikovon, o palaikant visiem vaikam laimėdavo Kanapinis, nors jis ir kūdesnis būdavo. Pasvaišinį blynais, apsirenkdavom paltus ir aidavom laukan degyc Morės. Ratu aidami dainuodavom – žiema, žiema, bėk iš kiemo… Žodziu, cikrai linksma per šitų šventį, nesvarbu, kur jį ir kadu švenciam. Jau daug metų Užgavėnes švenciam ir jaunimo centri. Prismenu, kokiej įspūdzingi aktoriai buvo Lašininis ir Kanapinis. Ir kap nebus, juk juos vaidzydavo jau abu amžinącilsį Vytautas Puzas ir Albertas Riabovas.
Keletą metų su dainų ir šokių ansambliu „Tarškucis“ dalyvavom Alytaus sporto ir rekreacijos centri organizuojamon užgavėnių šventėn ir pastebėjom, kad žiūrovų vis daugiau susrinkdavo, raiškia, tradicija cikrai tęsis ir nenutruks. Dziaugiamės, kad Alytaus folkloro ansamblis „Žvangucis“, vadovaujamas buvusio „Tarškucio“ ansamblio auklėcinio Giedriaus Griškevičiaus, tęsia šių gražių tradicijų. O tai mumi svarbiausia. Cik mani neramina vaikai, apsirengį ubagais ir vaikšciojancys po namus. Kad cik nepavirstų šitoj šventė ubagų šventi. Raikia žinoc placiau apie užgavėnių šventį: nepamiršc valgyc tų dzienų 12 rozų, daug šokc, dainuoc, linksmycis, o rytojaus dzienų – treciadienin – pelenų dziena. Raikia tų dzienų pasnykauc ir apsiramyc 7 nedėliom iki Velykų.
Šiais metais tradiciškai šventėm Užgavėnes jaunimo centri. Susrinko daug vaikucių, mokytojų, tėvelių. Vieni graino, kici susrinkį tanciavojo, ba kitap žiemos neišvysi iš kiemo. Ir aš tį buvau, gardzius blynus ragavau, per barzdų varvėjo, pilnų burnų turėjau.
Rima Moisejenkienė, „Tarškucio“ vadovė
Nuotraukos: MMB „DoubleShoot“
