ajc Kokia turi būti tobula mokykla
Mokytis, nuolat tobulėti ir augti privalo kiekvienas. Nuolatiniai pokyčiai tiesiog būtini, kad didėtų kompetencija ir eitume koja kojon su vis greičiau judančiu pasauliu. Ne mažiau būtini tokie pokyčiai, naujos žinios ir mūsų visuomenės šviesuliams, mokytojams. Būtent dėl šios priežasties balandžio 12 dieną Šv. Benedikto gimnazijoje vyko konferencija „Noriu į mokyklą“.
Pavadinimas pats savaime iškalbingas. Jame įžvelgtina šios iniciatyvos tikslas ir prasmė – atsakyti į klausimą, į kokią mokyklą nori eiti mokiniai ir mokytojai, rasti, kaip priartėti prie idealios mokyklos vizijos.
Šioje kelionėje tobulos mokymosi įstaigos link daugiau nei 200 konferencijos dalyvių turėjo progą išgirsti tris lektorių paskaitas. Pedagogė, verslininkė Austėja Landsbergienė, šalyje įsteigusi 17 darželių, 3 mokyklas ir mokytojų akademiją, kalbėjo apie septynias būtinas XXI amžiaus mokyklos kompetencijas, kurios turėjo suteikti daug peno apmąstymams ir galbūt padėti pažvelgti į mokymą ir mokymąsi kitu kampu. Tačiau visų svarbiausia, kad Austėja kalbėjo apie tai, jog mokytojas pajėgus padėti, keisti ir turėti realią įtaką jauno žmogaus gyvenimui bei ateičiai.
Antro aktualaus pranešimo lektorės dr. Loreta Žadeikienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja, ir Irena Raudienė, šio skyriaus vyriausioji specialistė, aptarė permainas, susijusias su mokinių pasiekimų vertinimu. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti, kas laukia jų kaip vertintojų ateityje ir kaip mokytojai turėtų keisti požiūrį į egzaminus, mokinius, žinias apskritai.
Trečias pranešėjas – ceremonijarijus, vikaras, kunigas, teologijos licenciatas, religijos švietimo magistras Artūras Kazlauskas bandė atsakyti į klausimą, kaip uždegamos širdys. Atsakyti jam pavyko – visos širdys gali būti uždegamos suvokimu, kad veikla, kuria užsiimama, turi prasmę, kad kasdien vis ieškomi atsakymai į tam tikrus klausimus ir randamos išeitys į problemas kažkam tikrai padės. Pasak teologo, būtent tokios vidinės liepsnos vedami mokytojai gali ne tik išmokyti teorinių žinių, bet ir įkvėpti, suteikti pasitikėjimo savimi. Tą kunigas ir skatino daryti susirinkusiuosius.
Tądien konferencijos dalyviai galėjo ne tik išgirsti, kaip turėtų elgtis, bet ir savo mintis, kaip keistis, augti, uždegti savo bei mokinių širdis troškimu mokytis, kurti tobulą mokyklą, sudėti į žurnalo „Noriu į mokyklą“ puslapius. Susiskirstę į septynias grupes (viena buvo mokinių), moderuojamas puikiai pasirengusių vadovų Šv. Benedikto gimnazijos mokytojų ir kviestinių svečių, diskutavo ir bandė išsiaiškinti, ką gali vertinimas kaip pagalba mokantis, svarstė apie mąstymą, gvildeno menų įtaką jauno žmogaus ugdymui, bandė pažvelgti į stereotipus kitu kampu, kaip antai ar skaitymas – tik lituanistų reikalas.
Grupėse užvirė diskusijos. Mokytojai noriai reiškė mintis ir siūlė, kaip sukurti tobulą mokyklą. Galiausiai originalia forma pateiktos idėjos ir pagaminti ryškūs, spalvingi žurnalo puslapiai pristatyti visiems kitiems konferencijos dalyviams paskutinėje renginio dalyje, kur baigiamąjį žodį tarė ir šios idėjos autorė Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė.
Vėliau ji prisipažino, kad nors tobulėti, kaip ir visada gyvenime, tikrai yra kur, galutinis produktas džiugino tiek organizatorių komandą, tiek svečius. L.Šernienės teigimu, nereikėtų pamiršti, kaip svarbu dovanoti kitiems tai, ką turi geriausio, nes tik dalydamasis sukaupta patirtimi gali padėti augti kitiems ir, žinoma, augti pats.
Būtent tokių minčių motyvuojamiems Šv. Benedikto gimnazijos šeimininkams pavyko per mažiau nei mėnesį surengti respublikinę konferenciją, kurios sėkmę patvirtino iki paskutinės minutės sausakimša salė. Pasidomėjus, ar planuoja kitų metų konferenciją, direktorė ne tik atsakė „taip“, bet ir patvirtino jau žinanti jos idėją bei esminę temą.
Taigi ar įmanoma į tokį iki skausmo kiekvienam pažįstamą gyvenimo etapą kaip mokykla pažvelgti nauju žvilgsniu? Atsakymas akivaizdus. Ne tik įmanoma, bet ir būtina. Mokykla ir joje kasdien laiką leidžiantys mokiniai bei mokytojai seniai nebeatlieka tik teorijos perdavimo ir gavimo funkcijos. Tai maža visuomenė, kuri formuoja asmenybes ir tai, kaip jos tvarkysis su savo bei visuomenės ateitimi ir dabartimi. Todėl, užuot klausę savo vaikų, ar nori eiti į mokyklą, visų pirma paklauskime savęs, ką galime padaryti, kad mokykla iš tiesų taptų antrais namais, kur ne tik reikalaujama rezultatų, bet ir suteikiamas pasitikėjimas savimi, praktiniai įgūdžiai bei jausmas, kad klysti – tai pati geriausia pamoka, už kurią nebus baudžiama.
Gabija Dirsytė
