ajc Atsikėliau… Pagalvojau… Pasiėmiau Advento kalendoriaus staigmenėlę… Sulaukiau 15:00 valandos ir prisiminiau! Juk 15:30 filmas! Ugnius jau skambina! Apsirengiau, atsisveikinau su šeima ir jau lekiu.
– Labas, Ugniau!
– Labas, Agota!
– Jau einam į kiną?
– Žinoma!
Šio filmo pavadinimas ,,Adamsų šeimynėlė“. Šiame filme pasakojo apie šeimą, kurią atstūmė įprasti žmonės, nes jie buvo atvirkštinio būdo.
Visi mėgsta švarą, tvarką ir panašiai, ane? Adamsai kaip tik nelabai tai mėgo, jiems labiau prie širdies vorai, dulkės ir seni, visiems atsibodę dalykai. Jų vaikai galėjo laisvai naudotis kardais, arbaletais ir panašiais daiktais. Mirtišės dukra Trečiadienė buvo labai ir taikli, bet jai buvo visad nuobodu, o brolis nelabai taiklus, tačiau labai domėjosi bombomis.
Filme buvo moteris, kuri bandė pasaulį padaryti tobulą, nepalikt jokių negražių daiktų. Toji moteris privertė tikėti visus žmones, kad Adamsų šeimynėlė nedraugiška ir bloga, bet buvo išsiaiškinta, kad visgi ta ponia buvo savanaudė ir neleido kitiems turėti savo skonio. Visi žmonės atstatė Adamsų namus, kuriuos jie buvo nugriovę, ir visi ilgai ir laimingai gyveno…
Man nėra tekę matyti tokių žmonių kaip Adamsai. Tikrai įdomu ir verta pamatyti šį filmą.
Agota Kuznecovaitė, 9,5 m.
