Menu

Jaunųjų žurnalistų kursai: Streikuoja mokytojai. Bet ir mokiniai turi ką pasakyti.

Šiuo metu šalies švietimo ir mokslo srityje vyrauja didžiulė problema, į kurią numojama ranka, – tai mokytojų streikas. Šiuo straipsniu noriu išreikšti nepasitenkinimą šalies valdžia, kuri visiškai neobjektyviai vertina bei analizuoja situaciją ir daro taip, kad tik jiems būtų geriau.

Aš esu keturiolikmetė moksleivė iš Alytaus ir beveik kiekvieną dieną diskutuoju su mokytojais apie esamas problemas ne tik mokykloje, bet ir valstybėje. Diskutuoju ne tik su mokytojais, bet ir su būrelių vadovais, šeima. Ir iš tikrųjų kiekviena diskusija baigiasi ties švietimo ir mokslo ministrės priimamų sprendimų padariniais visuomenei. Manau, tai nėra gerai, nes rodo, kad pasekmės nelabai geros.

Visa ši situacija su mokytojais tik pradžia, jei nebus imtasi veiksmų. Pagaliau visuomenė pradeda rodyti savo nepasitenkinimą, nes valstybės švietimo valdžia, besislapstydama už to, kad nori lygiuotis į kitas valstybes, galutinai įves savo viršenybę.

Dėl to, ką šiuo metu daro mokytojai, norėčiau pasakyti, kad jie yra tikri šaunuoliai. Mano manymu, mokytojo profesija turėtų būti gerbiamiausia. Juk tai yra žmonės, kurie mus moko gyventi. Abejoju, ar dabartiniai valdžioje sėdintys asmenys būtų ko nors pasiekę be mokytojų pagalbos, ypač ponia ministrė. Čia ir atsiskleidžia žmogaus žmogiškumas, kuriuo, kaip  beveik visi galime patvirtinti, ministrė nepasižymi. Žmonėms, kurie ją užaugino į šį postą, ji gyvenimo rožėmis nekloja.

Viena mano mokyklos mokytoja sakė: „Praeitais metais turėjau mažiau pamokų ir pagal seną tvarką gaudavau didesnį atlyginimą, o šiais metais su nauja tvarka ir turėdama daugiau pamokų gaunu mažiau. Ir kiek supratau iš perskaitytų straipsnių, kiekvienoje mokykloje to paties dalyko mokytojas turi skirtingus etatus. Galbūt reikėjo viską gerai apmąstyti, palaukti kelerius metus ir tada visų mokytojų naudai įvesti naują reformą? Bet ne, viską reikia daryti kuo greičiau, koks skirtumas, kam gerai bus, o kas kentės. Vienintelis dalykas, ką ministrei norėčiau perduoti, tai, kad lazda turi du galus, kažkada antras galas atsisuks ir į Jus, nepamirškite to.“

Kaip manote, kodėl dabar mokyklose dirba daugiau vyresnio amžiaus mokytojų? Nes jaunesni tiesiog mato, kaip neapsimoka jiems imtis šios profesijos ir vykdyti ministrės diktatūrą.

O senesni mokytojai (dauguma, bet ne visi) moko taip, kaip prieš keturiasdešimt penkerius metus kažkas mokė juos. Na, kaip sovietmečiu. O mes juk XXI amžiaus gyventojai, norime modernumo. Laikai keičiasi, turi keistis ir mokymas. Į gerąją pusę, o ne taip kaip dabar – į blogąją.

Jeigu streikuoja mokytojai, kodėl ir mokiniams nepastreikuoti? Susiklosčiusioje situacijoje ir moksleiviai turėtų ką pasakyti. Ir nemažai. Pirma problema mokykloje yra nereikalingas mokslo metų ilginimas. Taip, suprasčiau, jeigu pridėtos dienos būtų naudingai išnaudojamos, bet toli gražu.

Šiais mokslo metais turime penkiolika netradicinio ugdymo dienų. Kam jos reikalingos? Į mokyklą einame ne „prastumti“ laiko, o mokytis. Būtų gerai, jeigu jos būtų suplanuotos tinkamai ir įdomiai perteiktos mokiniams. Taip, į šį teiginį atsakysite, kad mokykla turi pati suplanuoti tas dienas, bet, ministre, jeigu įvedate pati reformą, tai gal truputį reikėtų ir pačiai prie jos prisidėti?

Visiems, tiek mokiniams, tiek mokytojams, jau kaip keiksmažodis tapo frazė „netradicinio ugdymo diena“. Visi mokiniai iškart klausia, ar tą dieną būtina eiti į mokyklą, nes tiesiog žino, kad nieko gero nenuveiksime. Į ekskursijas per tas dienas nevažiuojame, nes klasėse yra nemažai šeimų, kurios penkiolikos ekskursijų per metus neapmokės. Juk, logiškai pagalvojus, viena normali ekskursija (Lietuvos ribose) kainuoja apie trisdešimt eurų. Paskaičiavus, tai tikrai nemaži pinigai. Taigi mokslo metų ilginimas, manau, nelabai pasiteisino. Galbūt ir pati ministrė tai pradeda suprasti, tik gėdijasi pripažinti, o gal dar ir nesupranta.

Kita problema moksleiviams yra, kad truputį per mažai atostogų per mokslo metus. Anksčiau bent žiemos (Kalėdų) atostogos tęsdavosi iki Trijų Karalių, o šiais metais jos baigsis sausio 2 dieną. Mums, kaip ir Jums, reikia atostogų. Krūviai dideli, namų darbų kalnai.

Ypač sunku tiems, kurie apsikrovę veiklomis po pamokų. Aš pati asmeniškai lankau fotografijos būrelį, jaunųjų žurnalistų kursus, esu mokyklos mokinių tarybos pirmininko pavaduotoja, priklausau ir mokyklos tarybai. Dalyvauju įvairiose olimpiadose, konkursuose, kuriems reikia ruoštis, o laiko nėra. Nuo krūvių dažnai pervargstame, sėdime pamokose kaip kopūstai ir nieko nesuprantame. Mums tikrai reikia daugiau atostogų. Štai šiais metais pavasario atostogos truks šešias dienas.

Krūviai per dideli. Mokiniams varomas stresas, kai reikia rašyti kelis atsiskaitymus per dieną. Dauguma stovi prieš pamoką vos ne drebėdami iš baimės. Būna dienų, kai du atsiskaitymai ir vienas kontrolinis darbas. Tokios dienos yra pačios baisiausios. Pamokose gausa informacijos, kurios neapdoroja smegenys. Vietoje netradicinio ugdymo dienų galėtų būti paprastos pamokos, taip būtų daug naudingiau.

Klasėje mokinių skaičius neturėtų viršyti 20. Kai klasėje yra daug vaikų, mokymasis nėra kokybiškas, o pateikiama informacija nelabai gerai įsisavinama.

Mokytojai, jokiais būdais nenusileiskite, kovokite ir gaukite tai, ko esate verti. Mokiniai, manau, pats laikas būtų išreikšti ir mums savo nuomonę.

 

Gytė Augustinaitytė

Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursai

Kategorijos:   Naujienos

Facebook