Kūrybinio rašymo užduotis

Užrašyta Lietuva
Kovo 11-osios proga Alytaus jaunimo centro jaunieji žurnalistai kartu su savo draugais atliko kūrybinio rašymo užduotį – rašė akrostichą. Pirmosiose raidėse, skaitant nuo viršaus į apačią, slypi žodis „Lietuva“.

Landsbergi Gabrieliau, Tu rūpiniesi mūsų užsienio politika,
Ingrida Šimonyte, Tu esi pirma iš visų pirmininkų,
Erikas Zablackas rašo Jums šitą laišką,
Tadai Ivanauskai, mums visiems Tavo muziejai patinka,
Ulčinaite Eugenija, mūsų literatūros šviesa,
Vanagai Ramanauskai, už mūsų laisvę Tu kovojai,
Arvydai Anušauskai, nuo Tavęs priklauso mūsų saugumas.
Erikas Zablackas
*
Laukai plačiausi, paslėptos pasakos tarp žalumynų…
Ir aš ten stovėjau, atsukusi veidą į saulę, laukiau, kol ji pailsėti išeis.
Erzino vėjas, bet stovėti vis tiek pasilikau.
Tylą nutraukia svirpliai, vakaro dainą užgroti užsinorėję.
Užklupo seniai nesusitiktos, kitam pakrašty paliktos mintys, jaučiu, kas nors širdyje laukia…
Vėjas neleidžia užmiršti, kad laisvė ir ramybė gali būti ir ne amžina.
Apie ją visi galėtų skirtingai papasakoti, bet man ji vienintelė ir brangesnė už bet ką kitą.
Augustina Savukynaitė
*
Laukai žali, aukso kelias pajūry ir kovotojo širdis.
Ir nors esi maža, vis tiek sugrįšiu pas tave.
Ežerai, upės ir upeliai susikibę jie visi.
Tas jausmas, šiluma, kai glostai tu mane, lyg mamos švelnios rankos glėbyje…
Ugnis dega tavo didelėj širdy,
Vienybė augina drąsą.
Argi nesi tu nuostabi šalis?
Milda Jacevičiūtė
*
Lietuva duoda mums viską:
Ilgesį tėvynės mylimos,
Ežerus mėlynus, drugelių pievas,
Taiką virš mūsų galvos,
Upes ilgas, miškus žalius,
Vakarus raudonus, šviesius rytus,
Atveria plačius į pasaulį vartus.
Simas Degutis

*
Laisvė ir lijundra mūsų širdyse.
Ieškojimas savęs, kai esi tu pasimetęs.
Ežerų ir upių tekėjimas sraunus.
Tėvynė, kurią saugojo mūsų protėviai ir mes.
Upeliuose tekantis vanduo, kuris palaiko gyvybę šiam pasauly.
Veiduose šypsenos ryškios, nes mylim savo kraštą.
Aš ir mano šeima – visa tai kartu tai Lietuva.
Livita Kuncaitė

*
Lelijos, siūbuojančios pievoj svetingoj.
Išgalėtos mūsų baimės.
Ekstravagantiški miškai, kuriose galima nusiraminti jų gilioje tankmėje.
Tai mūsų tėvynė, pažįstami namai. Mes čia
Užauginti, mūsų vaikystė prisirišusi su skausmu bei džiaugsmu. Tai
Vėjas, šiaušiantis vakare.
Amžinai mūsų tėvynė. Amžini visų lietuvių namai.
Vėjūnė Vislavičiūtė

Laukais žaliais, miškais ateina Laisvė,
Ieškodama šypsenų mūsų veiduose.
Eik, vaike, drąsiai eik! Jokia pabaisa,
Tavo dangaus netemdys mano glėbyje!
Už viską mes daug kartų sumokėjom,
Viskuo atpirkom tai, kas amžiais buvo mūsų.
Atsikvėpk dabar, brangink ir atsimink, nesvarbu, kada ir kuo bebūtum.
Renata Degutienė

*
Lietuva – prieš dešimt amžių paminėta,
Išdidi, darbšti ir kovinga tauta.
Ežerais, miškais ir kloniais gėlėtais
Turtinga. Nors žeminta, esi dvasia tvirta.
Uola buvai Tu Žalgirio mūšy,
Vytauto vardas skambėjo pasauly.
Atraski savo vietą po saule.
Albinas Rauličkis
*
Lietuva, mano mylimas krašte,
Ilgiuosi Tavo dainų sutartinių.
Esi skriaudų daug patyrusi.
Tave bočiai narsiai nuo priešų gynė.
Užaugo nauja karta didžiavyrių,
Vienybę ir darną valstybėje kuria.
Auki ir klestėki tautų brolijoje.
Zofija Rauličkienė
*
Lietaus lašai liejasi laukais, lakštingalos lekia lankose, liepoja liepos linksmai, laumės laime linguoja liūdnai.
Ieškau išeities ievose ievužėse.
Ešeriai eketėj, ežiai, elniai eglyne.
Tu tik turėk tikrumo tokio tikro, tyruose tikro tyrumo.
Užeik! Uogienojai, uosiai užaugę, uodai uoliai uodžia.
Vėlai vakarais valandėlei visi vienybe vaišinkimės, vilnijančia vilnele – vienintele vertinga vieta.
Ar ateisi arčiau, ar ateisi aušra, ar ateisi auka, ar ateisi? Juk čia LIETUVA!